„Gal dėl to, kad saldumynams esu alergiška ir vaikystėje man jų neleisdavo valgyti, pati juos gaminau. Gal dėl to, kad gražu ir skanu, šiandien ruošiu būtent konditeriją. Tikrai žinau, kad negalėčiau gaminti čeburekų ar sušių“, – su šypsena apie savo verslą pasakojo konditerijos parduotuvės „Sweet art“ įkūrėja.
Pakako pusmečio, kad Alvinai atsipirktų į verslą investuoti pinigai. „Gerą kokybišką produktą žmonės pirks ar karantinas, ar kokia kita bėda“, – įsitikinusi pašnekovė.
Susilaukusi dviejų vaikų tuomet Minske (Baltarusija) gyvenusi Alvina suprato, kad samdomo darbo nedirbs, o veikti kažką reikia. Jokių konditerijos mokslų nebaigusi moteris pamėgino gaminti zefyrus.
„Jie – kažkoks stebuklas: iš baltymo ir vaisių tyrės galima padaryti krūvą zefyriukų! Lengvas ir pasakiškas desertas. Man buvo įdomu – pradėjau gilintis, kaip padaryti geriau, skaniau, kokybiškiau. Gaminau zefyrus savo draugams, draugų draugams, mamos pažįstamiems. Vieni papasakojo kitiems.
Po to užsakė vieną tortą, kitą. Per dvejus metus susidarė toks savų klientų ratas, kad užsakymų turėjau tris mėnesius į priekį, dirbau be savaitgalių“, – pasakojo konditerė.
Visas jos „universitetas“ – jutubas ir internetas.
Nepaisant to, A.Kazickaja sprendimu susirasti patalpas ir vietoj gamybos pagal užsakymą atidaryti vitriną nė kiek nedvejojo: jei užsakymų sočiai saldėsius gaminant namie, pirkėjų netrūks ir konditerijos parduotuvėje.
Didesnė problema buvo tinkamos patalpos – reikėjo, kad būtų arti namų, be to, turėjo atitikti tam tikrus reikalavimus. Todėl moteris kurį laiką užtruko, kol aptiko buvusios picerijos erdvę. Ir štai rugpjūtį bus metai, kaip veikia jos „Sweet art“.
Pagal profesiją – muzikantė, grojanti smuiku, fortepijonu, gitara, studijavus džiazą, šiandien Alvina vadovauja trims darbuotojoms. Pamainoje dirbdamos po dvi, kartu su Alvina kasdien jos iškepa 10-12 tortų, per šventes – ir visus 40. „Čia jau daugiausia, ką galime padaryti“, – šypsosi moteris.
Jos iššūkis – prancūziški putėsių tortai su veidrodine glazūra. Pagaminti juos pagamintų, tačiau tokiam desertui, anot A.Kazickajos, reikia daug laiko, o visaginiečiai mieliau renkasi įprastus tortus. Ji ir prekybą virtinoje norėjo pradėti nuo desertų iš putėsių, tačiau Alvina suprato, kad jos klientams reikia paprastų biskvitinių tortų, kurie buvo populiarūs dar sovietmečiu.
Vasarą moteris svajoja pradėti gaminti ledus. Tačiau tam reikia papildomų patalpų – kad būtų, kur pastatyti ledų aparatą, vitriną.
„Jei atidaryčiau kepyklėlę pirmame Visagino mikrorajone, joje galėtų apsipirkti pritingintieji, kurie pas mus iš ten neateina. Esu tikra dėl savo produkcijos, kad ją pirks, tereikia surasti, kur prekiauti. Tik naujose patalpose jau norėčiau turėti kavinę, lauko terasą“, – planavo A.Kazickaja.
