Kuoknesės pilies griuvėsiai – „kieme“
Vienoje pusėje – Dauguva, kitoje – jos intakas Pėrsės upė. Tai nepaprasta gamtos kaimynystė Kuoknesės kaime gyvenantiems žmonėms. Nepaprasti ir jie patys, nes ne tik gamta, bet ir šio krašto istorija daro įtaką jų gyvenimo būdui.
Pakanka nuo pagrindinės kaimo gatvelės link Dauguvos nužingsniuoti kelis šimtus metrų, ir širdis apsąla išvydus upės vandens apglėbtus Kuoknesės pilies griuvėsius.
„Esame vos keli panašių pažiūrų kaimynai. Mums ne vis viena, kaip gyvename“, – pratarė putpelių ūkio „Rita putni“ savininkas Brunas Cyrulis.
Ten pat, kaimynystėje, turizmo sezono darbus atkakliai tempia svečių namų „Divas upes“ šeimininkas jo brolis Tomas Cyrulis.
Jųdviejų verslo istorija yra paženklinta ne tik kaimynystės, bet ir 2008–2012 metų krizės.
Užnugaryje – muzika
„Tuoj tuoj – išplausiu indus ir galėsime šnektelėti“, – Dacė Rydinia skuba terasoje nurinkti nuo stalų indus.
Vėlus vidurvasario vakaras, svečiai išsiskirstė po kambarius, bet jiems su Tomu prieš miegą privalu sutvarkyti virtuvę.
Dacė – smuikininkė. Prieš trejus metus, turėdama 25 metų muzikantės stažą, ji paliko profesionaliąją sceną ir išėjo į pensiją.
Tai padarė ne dėl to, kad artistams, kaip ir policininkams, yra atrėžtas kitoks pensijų laikas.
Tiesiog reikėjo vis daugiau pagalbos vyrui Tomui, kuris nuo pražūties išgelbėjo ne tik savo namus, bet ir visą Kuoknesės kaimą.
Dar vienas motyvas, paskatinęs D.Rydinią greičiau apsispręsti, buvo permainos orkestre, kuriame ji dirbo koncertmeistere.
Vadovauti antriesiems smuikams ji pradėjo amžių sandūroje – tuo metu, kai Latvijos nacionalinės operos meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas pradėjo eiti maestro Gintaras Rinkevičius – 2007–2009 m. šiame teatre jis buvo pagrindinis kviestinis dirigentas.
„Pirmas ir paskutinis spektakliai, per kuriuos orkestre smuiku griežiau diriguojant G.Rinkevičiui, buvo G.Puccini opera „Turandot“, – sakė D.Rydinia.
Dacė geru žodžiu mini ir dirigentą Modestą Pitrėną – iki šiol jie apsikeičia žinutėmis socialiniuose tinkluose. Tačiau nei vienas, nei kitas dirigentas dar nebuvo atvykę pailsėti į „Divas upes“ namus. „Jie gal nė nežino, ką dabar veikiu“, – nusijuokė Dacė.
Išgelbėjo ne tik pastatą
Kuoknesėje gimusį Tomą ir Dacę, kilusią iš Cėsių, suvedė muzika. Rygos konservatorijoje smuiko specialybę studijuojanti mergina 1991-aisiais pradėjo dainuoti džiazo grupėje, kurioje dainavo ir renginių režisūrą studijuojantis Tomas. Grupė iširo, o su Tomu juodu iki šiol liko kartu.
Kartu dabar jie rūpinasi „Divas upes“ svečių namais, kurie susiję su šeimos istorija.
Pastatas, kuriame įkurtas viešbutis, – tai XVIII a. statyto Bilstinių dvaro klėtis.
Būtent Tomo brolis Brunas jos griuvėsius 2002-aisiais pavertė Viduržemio jūros regiono dizaino restoranu.
Tačiau 2008-aisiais užslinkusi krizė verslą sužlugdė. Kadangi pastatas buvo įkeistas bankui už paskolą, 2012-aisiais restoraną B.Cyruliui teko uždaryti.
„Bruno šeima buvo įsimylėjusi Italiją. Tai buvo šeimos turtas ir šeimos verslas, pavyzdžiui, dūmtraukį sumūrijo Tomo tėvas, griuvėsius jie prikėlė savo rankomis.
Buvo skaudu matyti, kaip bankui atitekusį pastatą ėmė naikinti gamta“, – pasakojo Dacė.
Pasak T.Cyrulio, pastato šeimininku tapęs bankas buvo užkėlęs milžinišką pardavimo kainą, bet krizė pakirto patį banką, todėl 2018-aisiais buvusio restorano kaina sumenko perpus.
„Smukus kainai pradėjo lankytis tokie jo pirkėjai, su kuriais gatvėje nesinorėtų susitikti. Mes gyvename vos už kelių žingsnių. Supratome, kad jeigu jį nupirks banditai, bus blogai ne tik mums, bet visam kaimui – visiems kaimynams“, – pasakojo Tomas.
Pasak jo, šeima suskato gelbėtis – susidėjo pinigų ir atpirko savo turtą iš banko. O tai padarius Tomas ėmėsi veiklos, apie kurią seniai svajojo, – įsteigė 6 kambarius turinčius svečių namus ir atgaivino restoraną.
Viešbutis neištuštėjo
Įdomu, kad pandemija Latvijos turizmo versle nesukėlė tokios krizės, apie kurią viešai kalbama.
„Blogai buvo nebent didiesiems viešbučiams. Mes laikėmės visų saugumo reikalavimų ir niekada neužvėrėme svečiams durų.
Žmonės atvykdavo su šeimomis dirbti nuotoliniu būdu, vaikai mokydavosi.
Žiemą pas mus kambariai niekada nestovėjo tušti“, – aiškino T.Cyrulis. Nakvynės kainos juose svyruoja nuo 54 iki 72 eurų, brangiausiai – 130 eurų – kainuoja daugiavietis kambarys.
Tomas darė ir tai, ko mokėsi, – vieną po kito organizavo džiazo ir bliuzo žvaigždžių koncertus, taip suteikdamas muzikantams galimybę koncertuoti, o žmonėms – pasiklausyti geros muzikos. Tiesa, ne už dyką – bilietai į juos kainuodavo apie 25 eurus.
Pavyzdžiui, „Divas upes“ terasoje dažni svečiai yra „Latvian Blues Bad“ bei „Ivars Petersons Band“ grupės.
Vietoj reklamos – putpelės
Įdomiai susiklostė ir Tomo brolio B.Cyrulio gyvenimas. Prieš septynerius metus, turėdamas Kuoknesėje pushektarį žemės, jis paliko darbą Rygos reklamos agentūroje ir ėmėsi putpelių verslo.
Dabar juodu su žmona Baiba šeimininkauja „Rita putni“ (išvertus iš latvių k. – ryto paukščių) ūkyje.
„Prieš metus putpelių fermas iškėlėme iš Kuoknesės. Dabar jos yra maždaug už šimto kilometrų, o pačiame ūkyje plečiame tik produktų gamybą.
Fermai suradome profesionalų paukštininką, kuris prižiūri apie 4 tūkst. putpelių, – per pastaruosius porą metų jų skaičius padvigubėjo“, – pasakojo Brunas.
Pasak jo, statant paukštides buvo planuojama, kad paklausa bus didelė, – kiaušinius tuo metu noriai pirko restoranai, o ir prekybininkai lengva ranka mokėdavo po eurą už dešimtuką.
„Kol viską įrengėme, praėjo treji metai. Per tą laiką Latvijoje atsirado didelė putpelių ferma, kuri taip išaugino pasiūlą, kad kiaušinių kaina krito perpus.
Todėl pradėjome galvoti, kokios imtis gamybos. Mano verslo partneris Robertas atsivežė idėją iš Pietų Korėjos – prieš metus pradėjome gaminti marinatą virtiems kiaušiniams, ir pamažu toks produktas tapo populiarus. O šiuo metu iš viso ūkyje gaminama apie 20 produktų“, – sakė B.Cyrulis.
Putpelių kiaušiniai atsiduria ir ant „Divas upes“ svečių stalo per pusryčius, o vakarais – iš jų Bruno pagaminta krembriulė.
Rengia degustacijas
Ūkyje Brunas yra įrengęs savos gamybos produktų – „Olala!“ ir „Bučers“ delikatesų parduotuvę. Šeštadieniais jais prekiaujama ir Rygos „Kalnciema“ turguje.
„Turguje taip pat testuojame naujus produktus – stebime perkamumą, prašome komentarų. Tai geriausias būdas vartotojų poreikiams išsiaiškinti.
Pradėję prekiauti turguje supratome ir tai, kad švieži putpelių kiaušiniai reikalingi tik vietos gyventojams. Bet ką pasiūlyti kitiems pirkėjams, kurių dauguma – užsieniečiai?
Pradėjome putpelių kiaušinius ten pat kepti ir pardavinėti. Tuo metu tai buvo labai populiarus produktas“, – pasakojo Brunas.
Įdomi ir „Rita putni“ ūkio sąsaja su Lietuva. Mat mūsų šalies įmonėje yra užsakomos specialios pakuotės, naudojamos vytintiems gaminiams pakuoti. Brunas juokauja, kad ūkyje gamina alpinistams skirtus roduktus, mat jų sudėtyje yra per 80 proc. baltymų.
Visa tai, kas gaminama ūkyje, atsirado sumanius Baibai Cyruli. Ji turi maisto gamybos patirties, nes anksčiau Rygoje turėjo savo kavinę.
O ir šiuo metu ūkio vasaros terasoje ji kone kasdien rengia įvairių gaminių iš putpelių kiaušinių bei paukštienos degustacijas.
Pasak Baibos, nors vasaros terasą šeima statė sau, kad galėtų vakarais joje ramiai pasisėdėti, bet vis dažniau bičiuliai ar pažįstami žmonės ėmė prašytis į viešnagę.
Poreikis vis didėjo. Ir šiuo metu, užsisakius degustaciją iš anksto – vienam asmeniui tai kainuoja 35 eurus – terasoje galima paragauti visko, ko tik prigamina patys šeimininkai.
„Praėjusią vasarą atvykdavo daug lietuvių, tačiau šis sezonas – kitoks. Pandemija pristabdė keliones, ir dauguma mūsų svečių yra latviai“, – pratarė Baiba.
