Sporto įkūrimo idėja kilo tada, kai S.Damašiaus žmona leido jam sau pasidovanoti bulterjerą. Šio šuns kaina siekė virš 1500 eurų ir buvo įsigytas Lietuvoje. Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad jeigu pirktų dar vieną bulterjerą, jį jau pirktų iš užsienio. Jis savo augintiniui ieškojo aktyvesnės veiklos, nes pats su juo negalėjo bėgioti dėl kojų traumos.
„Pats vaikštau į sporto klubą, todėl norėjosi ir šuniui duoti tą patį. Iš pradžių to ieškojau Lietuvoje, bet nieko neradau. Jau buvau pasiruošęs važinėti iš Vilniaus į kitą miestą, jog šuo galėtų daugiau pajudėti ir būtų geresnės formos. Bet nieko neradus, teko pačiam įkurti sporto klubą“, – pridūrė savininkas.
Pirmasis sporto klubo lankytojas – S.Damašiaus bulterjeras, kuris pradėjo sportuoti nuo dviejų su puse metų (šiuo metu jam ketveri – aut. past.).
S.Damašius su savo šeima turi du jorkšyro terjerus ir du bulterjerus. Aišku, jorkšyro terjerai nėra vejami į sporto klubą – jie tik patenkinti bėgioja po namus.
„Kita bulterjerė yra kalytė. Ji nesportuoja, ji tiesiog yra graži“, – nusišypsojo bulterjero šeimininkas.
Anksčiau vyras priėmė šunis tik nuo vienerių ar dviejų metų, tačiau dabar sako – galima pradėti augintinį prie treniruoklių pratinti nuo 4–5 mėnesių. Iki kelių metų galima vesti šunį į sporto klubą, nėra cenzo. Šių metų vyriausiam šuniui, kuri lankosi „Doggy gym“ klube, yra devyni metai. Tai yra prancūzų buldogė.
Sporto klube rasite visko
Sporto klube rasite elektrinius bėgimo takelius, kurie naudojami apšilimams ir parodiniams šunims, jog jie pagerintų bėgimą ristele. Be to, ant tokio takelio šuo gali užauginti raumenų ant kojų.
Dar rasite savaeigius takelius, kurie yra greičiui ir ištvermei – šuo pats pasirenka, kokiu greičiu nori bėgti ir kiek laiko nori bėgti. Taip pat yra takeliai raumenų auginimui – šuo jais gali bėgti arba eiti.
Pirmosiose treniruotėse ant takelių šuo bėga lėčiau arba iš viso nebėga, nes bijo naujų prietaisų. Tik po kelių treniruočių augintis prie visko pripranta.
Nors ir atrodo, kad šuniui miške pabėgioti yra daug lengviau nei sporto salėje, tačiau tai nėra tiesa. Sporto salėje takeliai yra amortizuoti, todėl augintis jaučia mažesnę apkrovą sąnariams.
„Kai šuo supranta, kad tai yra malonumas – nėra bėdų. Dauguma šunų kažko bijo, o po 3–4 treniruočių patys įbėga į sporto salę ir laukia šalia bėgimo takelio“, – pabrėžė vyras.
Atrodo, ko daugiau betrūktų šiame sporto klube? Tačiau jūsų šuo dar galės ir patempti svorius su specialiu karučiu. Sporto klubo šeimininkas spalio pradžioje planuoja suorganizuoti varžybas, kurių metu šunys varžysis, kas gali daugiau nutempti svorių. Juose dalyvaus 18 dalyvių.
Beveik visi treniruokliai buvo pirkti iš Jungtinė Karalystės, nes Lietuvoje tokių treniruoklių niekur neįmanoma rasti. Vyras savaeigius takelius įsigijo iš Bulgarijos, nes kainų santykis ir kokybė atitiko norus. Netrūksta ir tokių treniruoklių, kuriuos S.Damašius sukonstravo pats.
Pavyzdžiui, jis pats pastatė sieną, į kurią šunys gali įlipti. Specialusis tempimo karutis su bėgiais taip pat buvo daromas, o ne perkamas. Aišku, tai padaryti padėjo ir S.Damašiaus draugai.
Po treniruočių šunys eina atsigerti vandens, tačiau per daug gerti negali, nes jei gauna per didelį krūvį ir didelį kiekį vandens – gali apsiversti skrandis.
Nors ir S.Damašius dirba su daug šunų, tvirtina, kad per trejus metus jam buvo įkandę vos kartą ir tai netyčia. Vyras laikė specialią pelę ir šuo šokdamas per kliūtį netyčia įsikando ne į pelę, o į ranką.
„Aš sutariu su šunimis, o jie su manimi. Svarbiausia – geras skanėstas. Kartais prireikia daugiau nei dviejų treniruočių, bet vėliau jie pripranta prie manęs“, – dėstė pašnekovas.
Tačiau be įkandimų S.Damašius gyvenime tikrai neapsiėjo. Jam vaikystėje šuo buvo įkandęs į koją, tačiau po šio įvyko jis nejaučia šunims jokios baimės.
Dažnai vyras sulaukia klausimo, kam reikia vesti šunį į sporto klubą, juk galima pasivaikščioti miške, o jis jiems atsako: „O ko jūs vaikštote į sporto salę? Eikite į mišką pasivaikščioti, ko eiti į tą sporto salę“.
„Žmonės, kurie niekada nėra normaliai dirbę sporto salėje, nesupras, kam yra vedami šunys į ją“, – kalbėjo šunų sporto klubo šeimininkas.
Gali sportuoti visi
Nei amžius, nei ūgis sporto klubo šeimininkui nėra svarbūs. S.Damašius atskleidė, jog praeitais metais svorio tempimo varžybos buvo net paruošęs toiterjerą, kuris sverdamas 2 kg 800 g. nutempė 200 kg.
Į sporto klubą vaikštantys šunys pasiekia gerų rezultatų. Pavyzdžiui, vienas šuo Lenkijoje laimėjo antrą vietą, o Lietuvoje, Druskininkuose, vykstančiuose varžybose šunys visada laimi pirmąją vietą. Svorio tempimo varžybose vienas šuo Lordas, sverdamas 26 kg., nutempė net 2 tonas 20 kg.
Sporto klubo šeimininkas atskleidė ir dar vieną neįtikėtiną faktą – vienas iš sporto klubo šunų temps lėktuvą.
Šunys į sporto klubą dažniausiai keliauja, jog numestų svorio, būtų išskirtiniai parodose, gražesni, ramesni ir galėtų išsikrauti. Į sporto salę užsuka ne tik galingi bulterjerai, bet ir maži pudeliai, cvergšnauceriai. Aišku, šie šunys eina ne raumenis auginti, o pasiruošti parodoms arba po gimdymo numesti svorio.
Pašnekovas pabrėžė, jog, kaip ir žmonės eina į sporto salę numesti svorio, užsiauginti raumenų, geriau jaustis, tai ir šunys atkeliauja su tais pačiais poreikiais į sporto salę.
Pavyzdžiui, vienas šuo buvo atvykęs treniruotis po operacijos, nes viena koja buvo trumpesnė dėl susitraukusio raumens. Šiam gyvūnėliui teko vos 2–3 mėnesius pavaikščioti į sporto klubą, jog viskas grįžtų į senas vėžes.
S.Damašiui sportas gyvenime irgi yra svarbus – net keturis kartus per savaitę eina į sporto klubą. Jo šuo irgi turi panašų režimą, bet, aišku, ne visada pavyksta išlaikyti šį režimą, kai į sporto salę eina vienas po kito klientai. Pašnekovas juokauja ir sako, kad batsiuvys dažniausiai pats būna be batų.
Šunys tik prakaituoja kitaip nei žmonės – pas juos prakaitas liejasi per pėdutes.
Greičiausiai nepatikėsite, bet šunys turi ne tik savo treniruoklius, bet ir specialius papildus. Šiuos papildus S.Damašius pirko iš Lenkijos ir JAV. Jie skirti sąnariams, raumenų atstatymui, energijai ir ištvermei palaikyti.
Kol kas jis treniruoja šunis tik vienas, nes nori susigrąžinti kuo daugiau pinigų, kuriuos skyrė sporto klubui.
„Dabar baigėsi vasara, todėl turėtų daugiau atvykti šeimininkų su savo augintiniais į sporto salę. Vasarą dažniausiai visi išvažiuoja į gamtą. Nors karščiai nėra gerai šunims, nes tada juos kankini, o ne teiki malonumą.
Vasarą per didelius karščius teko atšaukti ne vieną treniruotę, nes sporto salėje irgi buvo karšta. Šią veiklą pradėjau ne dėl pinigų, todėl tikrai nesiruošiu kankinti šunis per karščius“, – tvirtino S.Damašius.
Šunų sporto klubo šeimininkas turi ir kelias griežtas taisykles, pavyzdžiui, šuniui sporto klube negalima dėti griežtų antkaklių, kad nebūtų jokio smaugimo.
Vienkartinis apsilankymas sporto klube kainuoja apie 13 eurų, o abonementas – 100 eurų. Įsigijus jį, gali šunį į sporto klubą nuvesti į 10 treniruočių per du mėnesius. Viena treniruotė trunka valandą.
Vis tik nuo lapkričio sporto klube kainos kils. Treneris priima po vieną šunį į treniruotę, nebent tas pats šeimininkas turi dar 2–3 šunis. Tokiu atveju, galima atvykti į treniruotes su visa šunų šeima.
Nors ir visas treniruotes veda S.Damašius, tačiau ir pačiam šeimininkui reikia įsikišti į kelias veiklas. Pavyzdžiui, svorio tempimą. Treneris rodo, kaip reikia viską daryti, o šeimininkas su šunimi dirba pats.
„Ne man su tuo augintiniu reikia gyventi. Man nereikia, jog šuo į mane reaguotų. Man reikia, jog pas šunį ir šeimininką būtų ryšys“, – teigė vyras.
Prisitaiko prie kliento
S.Damašiaus darbo diena prasideda 10 val. ryto ir baigiasi 10 val. vakaro, todėl per dieną atkeliauja nuo 2 iki 11 šunų. Šiuo metu šeimininkų, norinčių atvesti šunis į sporto klubą, padaugėjo, todėl kartais susidaro didesnės eilės. Tokiu atveju, tenka priimti klientus ir anksčiau.
„Laiką derini ne prie savęs, o prie kliento. Dar tiek neuždirbame, jog galėtume išsidirbinėti“, – akcentavo vyras.
Jis tikrai negali pasakyti, kiek kainavo visi treniruokliai, nes iki šiol vis dar tobulina šį sporto salę.
„Kažkiek užsidirbi iš šios veiklos, investuoji į klubo tobulinimą. Aišku, ne visi pinigai iškeliauja į sporto klubą, nes reikia už kažką ir pavalgyti, ir mokesčius sumokėti“, – pridūrė šeimininkas.
S.Damašius taip pat minėjo: „Jei ne treniruotės vyksta ne sporto salėje, jas darau lauke. Tačiau galiu pasakyti, kad bėgimo takeliai yra brangūs. Elektrinius pirkau ne naujus ir aukcionu būdu, ir tai jie buvo labai brangūs. Į šį sporto klubą teko investuoti gerokai daugiau nei 10 tūkst. eurų“.
Pašnekovui iki šiol nekilo mintis, jog iš šios veiklos taps verslininku ir daug uždirbs – jam čia dirbti yra vienas malonumas.
„Jaučiu didelį pasitenkinimą kankinti šunis. O gyvūnams tai patinka, kodėl tada mums visiems kartu nesidžiaugti?“ – pajuokavo šunų sporto klubo šeimininkas.
