Neignoruoja naujovių
„Atsiverk“, – ir palubėje esančios virtuvinės spintelės durelės atsidaro. „Užsiverk“, – ir tos pačios durelės, paklususios Roberto balsui, tyliai nusileidžia. Kokios čia aukštosios technologijos?
Šis klausimas Robertui labai patiko – gudriai šypsodamasis jis ištraukė iš kišenės valdymo pultelį. Pokštas, bet nepiktas.
Pasak jo bičiulio bei verslo partnerio Modesto, neseniai Italijoje vykusioje tarptautinėje baldų parodoje jis pats matė pristatomą naują technologiją, kuri ir virtuvines komandas susieja su „Google Home“ namų įrenginių valdymo balsu programa.
36 metų Modestas ir 35 metų Robertas neignoruoja naujienų, kurias siūlo baldų įrangos bei furnitūros gamintojai. Ne šiaip sau biure sumontuotame parodomajame virtuvės spintelių komplekte nėra jokių rankenėlių.
Užtat Robertas ranka lengvai spustelėjo stalčių ir šis iščiuožė atsiverdamas. Panašiai atsidarė ir keliu paliesta spintelė šiukšliadėžei. Mat šiuose balduose sumontuoti elektroniniai automatinio atidarymo mechanizmai – tai, ką klientams galima pasiūlyti naujausia.
Bet naujienos nėra pigios. Išmanioji virtuvė, esanti ekspozicijoje, be buitinės įrangos, kainuoja apie 6–7 tūkst. eurų. Maždaug dešimtadalis žmonių, užsisakančių RM baldus, pasirenka ir tokį variantą.
„Dauguma baldininkų turi didesnę nei mes furnitūros pasiūlą – montuoja ją lenkišką, kinišką, turkišką. Mes pasirinkome vieną – austrų gamintoją, o tai irgi kilstelėjo baldų kainą.
Užtat jų gaminių kokybė nešlubčioja. Be to, kartą investavus į jai montuoti būtinus įrankius nėra prasmės toliau išlaidauti. Juoba kad ta investicija baldų montavimo laiką sutrumpino perpus“, – paaiškino Modestas.
Patirtis – skirtinga
Modesto su Robertu draugystę patikrino laikas – juodu kartu baigė Pakruojyje mokyklą, abu statybininko amato mokėsi Vilniuje, abu padirbėjo Europoje.
„Patirtį pradėjau kaupti emigracijoje, Londone statybose dirbau įvairiausius darbus – ir mūrininko, ir apdailininko, ir staliaus. Mat kai prieš 17 metų Vilniuje mokiausi statybininko profesijos, dar buvo mokoma įvairių amatų, o aš visada mėgau meistrauti“, – pasakojo M.Mackonis.
Modestas anksti sukūrė šeimą – būdamas 20-ies. Londone jis dirbo tol, kol neturėjo vaikų, o prieš gimstant dukrai 2008-aisiais su šeima grįžo į Pakruojį. O kokie gi namai be baldų?
„Nuėjau į baldų gamybos įmonę paprašyti, kad išpjautų atitinkamo dydžio plokščių, nes pats viską norėjau pasigaminti. Ten manęs pradėjo klausinėti, iš kur toks atsiradau, ir pasiūlė darbą“, – taip, anot Modesto, jis įkėlė koją į baldininkystę.
R.Špakio patirtis buvo kitokia. Po mokslų jis dirbo kuo įvairiausius darbus vis ieškodamas, kur geriau.
„Padirbėjau užsienyje statybininku, grįžęs iš jo – minkštųjų baldų restauratoriumi, draudimo agentu. Dirbau ir naudotų automobilių detalių prekybos komandoje, kurį laiką – ir toje pačioje įmonėje, kurioje dirbo Modestas.
Maždaug pusantrų metų sukau ratus po Europą, kol gimus dukrai tėviškas instinktas mane sugrąžino namo“, – pasakojo Robertas.
Baldų gamybos įmonė Pakruojyje, kurioje darbavosi iš emigracijos grįžęs Modestas, pamažu sunyko, tad jis liko be darbo.
„Turėjau rinktis iš dviejų Užimtumo tarnybos pasiūlymų: arba dirbti pas vietos aludarius, arba mėsininku lietuviškam tinklui priklausančioje parduotuvėje. Pasirinkau pastarąjį darbą“, – nusijuokė M.Mackonis.
Tuomet jį, mosuojantį peiliu mėsos išpjaustymo skyriuje, iš reisų vis grįždamas Robertas ėmė kalbinti imtis baldų gamybos. Mat padėtis rinkoje tam buvo palanki, individualiai dirbančių meistrų dar buvo mažai.
Investavo į įrangą
Vyrai pradėjo 2013-aisiais.
M.Mackonis namuose turėjo įsirengęs nedideles dirbtuves, turėjo ir įrankių bei iš ankstesnės įmonės paveldėtą gero baldų meistro vardą.
Paėmę 25 tūkst. litų paskolą bei Roberto vairuotoju uždirbtus pinigus jie įsigijo plokščių laminavimo stakles bei įrankius, kurių reikėjo baldams montuoti.
„Dirbome, užsakymų gausėjo, bet visą būtiną įrangą susipirkome ne iš karto.
Kone ketverius metus plokščių išpjauti važiuodavome į Šiaulius. Savam pjūklui reikėjo ne tiktai pinigų, bet ir didesnių patalpų“, – pasakojo Modestas.
Viską dirbdami patys – projektuodami, gamindami, montuodami baldus vyrai stropiai skaičiavo pajamas, nes investicijų reikėjo nuolat.
O prieš penkerius metus, kai gamybą išplėtė tiek, kad galėtų priimti ir daugiau darbuotojų, Pakruojyje nusipirko mūrinį apleistą buvusios parduotuvės pastatą ir patys jį sutvarkė. Tada jame atsidūrė ir išsvajotosios naujos plokščių pjovimo staklės.
Rinkoje – beprotybė
Pastaruoju metu kone visi RM pagaminti baldai gabenami sostinės naujakuriams – kone 80 proc. užsakovų yra vilniečiai.
Tai ne atsitiktinumas. Pasak Roberto, kokybe nenusivylę klientai gamintojus rekomenduoja visiems savo pažįstamiems, kuriems prireikia tokios paslaugos. O šiuo metu baldininkai yra įsukti į nekilnojamojo turto plėtros karuselę.
„Rinka yra lyg išprotėjusi, – tikino M.Mackonis. – Paklausa didelė, kainos kosminės. Brangsta viskas – pradedant varžtais, furnitūra ir baigiant plokštėmis.
Kai kurie jų tiekėjai kainas pakėlė jau keturis kartus, kaskart – po 5 proc., o ir tie procentai skaičiuojami jau nuo pakeltos kainos. Taigi nuo metų pradžios viskas pabrango mažiausiai penktadaliu, ir tai dar ne pabaiga.“
Tad jei prieš kokius ketverius metus už virtuvės spintelių komplektą žmonės mokėdavo 1,6–2 tūkst eurų, dabar lyg niekur nieko turėtų pakloti dukart daugiau.
Stringa ir žaliavų tiekimas – teisinamasi jų stygiumi, kai kurios nė nepasiekia Lietuvos.
„Pavyzdžiui, mums reikėjo specifinės plokštės stalviršiui, bet vos tik jų atsirado tiekėjų sandėlyje, viską nupirko stambi įmonė, o mes ir likome be to gabalo“, – prisiminė Modestas.
Darbų vietų negausina
Šiuo metu RM baldus gamina septyni žmonės. Tiek jų pakanka. Nes, anot pašnekovų, fiziškai daugiau pagaminti baldų nebeįmanoma – užsakymų daugėja, bet ilgėja ir jų eilė.
Darbuotojus, kurie šiuo metu dirba kartu, Modestas su Robertu patys surinko per pastaruosius šešerius metus.
„Pakruojyje nėra žmonių, kurie mokėtų tokį amatą. Visus prisikvietėme per pažįstamus, patys juos ir išmokėme“, – paaiškino Modestas.
Juodu su Robertu patys dažniausiai važiuoja montuoti baldų pas klientus, nes, anot jų, tai milžiniška atsakomybė. Baldai montuojami ką tik įrengtame ar atnaujintame būste, ir bet kokia klaida gali virsti dideliais nemalonumais.
O gal esant didžiulei paklausai jie priversti gintis nuo užsakovų?
„Esame girdėję, kad kai kurie baldininkai šiemet naujų užsakymų nebepriims.
Mes tai darome, nes pasitaiko įvairių situacijų. Būna, kad vieniems žmonėms būsto remontas pakimba, įrengimas – nutolsta.
Taigi atsiranda vietos, o nepriimti užsakymų būtų per didelė prabanga“, – sakė M.Mackonis.
