„Čia rūkykla, o čia rodo spaudimą. Čia grotelės, labai tinkamos gaminti žuvį. Čia kaukazietiškas indas kazanas, o čia kepsninė. Šitiek funkcijų ir visos viename“, – rodydamas savo paties suprojektuotą šveicarišką daugiafunkcį peiliuką primenančią kepsninę pasakojo Kaišiadorių rajone esančios įmonės „Pirties krosnys“ įkūrėjas Vytautas Puroklis.
„Viską kuriu ir man būna labai smagu, kai visi kopijuoja. Aš einu pirmas, o visi velkasi iš paskos“ – nesikuklino kalvis.
Pasak jo, tokia daugiafunkcė krosnelė kainuoja 900 eurų. Anksčiau buvo pigiau, tačiau pabrangę metalai pakėlė ir įmonės gaminamos produkcijos kainas. „Mums blogai, bet ką darysi, pragyvensim“, – atsiduso V.Puroklis. Tiesa, kainos pokytis nežymus, nes, kaip sako verslininkas, metalas nėra pagrindinė sudedamoji gaminamų produktų dalis.
Paklaustas, iš kur tiek idėjų gaminiams, vyriškis beda pirštu į smilkinį ir tikina, kad specialiai amato niekur nesimokė. „Mane to gyvenimas išmokė,“ – šyptelėjo verslininkas. Tiesa, nagingumą išugdyti padėjo jaunystėje baigtos inžinerijos studijos.
Pastebi naujų tendencijų
Įmonės pavadinimas sufleruoja, jog čia dirbantys meistrai specializuojasi pirties krosnių gamyboje, tačiau tarp parduodamų produktų galima rasti ir vidaus bei lauko židinių, kepsninių, krosnelių tradiciniams kaukazietiškiems indams – kazanams.
Kalvis prasitarė verslo pradžioje gaminęs viską: nuo metalinių tvorų, vartų, turėklų laiptams iki kepsninių ir krosnelių, tačiau dabar gaminamą produkciją susiaurino, nes užsakymų tiek, kad nespėja suktis.
Nors pagrindinė įmonės produkcija yra pagal individualius užsakymus gaminamos pirties krosnys, verslininkas pastebi gerokai išaugusią kaukazietiškų indų paklausą.
„Gamindami visi susirenka, tris valandas ruošia valgyti, laukia, bendrauja. Tai beveik ritualas. Mano žmona juokiasi, kad šiais laikais maisto gamybai apstu moderniausios technikos, nepaisant to, visi perka kazanus“, – apie įrenginio populiarumą svarstė verslininkas.
Į parduotuves savo gamintos produkcijos V.Puroklis netiekia. „Nesąmonė su jais prasidėti. Kai paskaičiau jų reikalavimus, supratau, kad dirbčiau jiems už dyką. Pagaminti turėčiau labai daug, o atsiskaitymas neaišku, kada būtų. Užkrauna mokesčiais, privalu daryti akcijas. Jūs manote, tai yra didžiųjų prekybos centrų akcijos? Ne. Tai priverstinės mažesnių jų tinkle pardavinėjančių prekeivių akcijos“, – apie didmeninės prekybos užkulisius aiškino verslininkas.
Svarbiausia mokėti laiku
Birželio 24 d. įmonei sukako 27 metai. Čia dirba keturi žmonės „Labai geri mano berniukai, šaunuoliai – viską supranta“, – pridūrė V.Puroklis.
Su darbuotojais verslininkui problemų nekyla. „Visi konfliktai šiais laikais sprendžiami pinigais – mokėti laiku ir užtektinai. Kodėl visi išvažiuoja iš Lietuvos ir į Lietuvą atvyksta iš Ukrainos? Dėl pinigų. Lietuviams čia per mažai, o ukrainiečiams – daug“, – aiškino vyriškis.
Jis pabrėžė, kad gerų darbuotojų rasti sunku, o naujus apmokyti užtrunka, todėl stengiasi dirbti darniai, išgirsti darbuotojų poreikius. „Kad žmogus galėtų dirbti savarankiškai, jam reikia aiškinti metus, todėl labiau apsimoka primokėti jau esamam darbuotojui, jei jis paprašo daugiau, nei ieškoti naujo“, – įsitikinęs V.Puroklis.
Pasak įmonės savininko, į dirbtuves iš profesinio rengimo mokyklų ateinantiems naujai parengtiems specialistams neretai stinga patirties. „Mokyklos susirenka pinigus, o žmogus ateina nemokėdamas virinti“, – piktinosi kalvis.
Karantinas nepaveikė
Žiemą ir vasarą meistro parduodama produkcija beveik nesiskiria – tiek pirties krosnelėmis, tiek maisto gamybai lauke skirta įranga įmonė prekiauja ištisus metus. „Šiemet buvo šalta žiema, viską užpustė. Maniau, prekyba sustos, turėsime laiko atsipūsti, bet nieko panašaus – žmonės ir toliau užsakinėjo pirties krosneles“, – stebėjosi įmonės vadovas.
Paklaustas apie karantino poveikį verslui, įmonės vadovas tik nusijuokė: „Per karantiną buvo dar geriau“.
Užsakymus verslininkas priima telefonu, dalis žmonių prekes atvyksta apžiūrėti gyvai. „Kai daugybę metų gamini tą patį gaminį, pripranti prie kliento – žinai, ko jo paklausti. Supranti ir dialektus – kas iš Kauno, kas iš Marijampolės ar Plungės“, – atviravo V.Puroklis.
Internetu verslininkas neprekiauja, tad, paklaustas, iš kur apie jį sužino pirkėjai, tik gūžteli pečiais. „Anksčiau buvo populiarios parodos. Dabar sužino iš lūpų į lūpas“, – svarstė verslininkas.
Pasak V.Puroklio, prekybai krosnimis elektroninės parduotuvės nereikia – užtenka apsitarti telefonu. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai nepavyksta suderinti klientų užgaidų su gamintojų galimybėmis ir pagaminta produkcija netenkina pirkėjo. Tokiu atveju, imamasi korekcijų – galimybei apsigalvoti verslininkas skiria vieną ar dvi savaites.
Įmonės konkurentų verslininkas priskaičiuoja bent keletą rajone, tačiau jų nesibaimina ir vadina pagalbininkais. „Tai ne konkurentai, o padėjėjai. Mums visko užtenka, algai užsidirbam. Tegu dirba ir jie. Jei plėstume įmonę, papildomai samdytume žmonių, padidėtų atsakomybė, o atlyginimai, ko gero, ne. Kam apsikrauti? Tai tegu būna tie konkurentai, viskuo pasidalinam“, – kalbėjo V.Puroklis.
