Verslininkas ir visuomenininkas S. Leonavičius atviras: svarbiausia – šeima

– Sveikinimai gimtadienio proga! Ar švenčiate naujas sukaktis?

– Ačiū už sveikinimus. Aš, kaip ir daugelis, švęsiu, nes turiu tam dvi progas. Lygiai prieš 35-erius metus žmona gimtadienio proga padovanojo sūnų ir kasmet atėjus šiai datai, nuotaika būna pozityvi.

Gal kam nors ir liūdna, bet manau, kad dabar jau toks gyvenimo etapas, kai reikia pasidžiaugti, nes dalį mano draugų primena tik likę telefono numeriai. Reikia džiaugtis, kol esi ir gyveni.

– Gimtadienis dažnai yra atskaitos taškas vienus priverčiantis žvelgti atgal, kitus – planuoti darbus į priekį. Ką ši diena reiškia jums?

– Be abejo, ir aš apmąstau, kaip nugyventa, kas padaryta. Ir nors įvertinimai savikritiški, gyvenimu skųstis būtų griekas, nes man pasisekė jį nugyventi labai įdomų ir įvairiapusį.

Buvo daug iššūkių, išbandymų ir galimybių – teko pažinti ir sovietinį periodą, džiaugiuosi, kad dalyvavau Sąjūdžio laikais ir Lietuvos nepriklausomybės atgavime, daugiau nei 30 metų sukuosi versle. Gyvenimas praėjo tikrai prasmingai, įdomiai ir įvairiapusiškai dirbant.

Na, o kalbant apie ateities planus, manau, kad kol žmogus gyvas – jis planuoja. Dar laukia tam tikri iššūkiai, turiu sau iškėlęs užduotis, planus. Svarbiausia sveikata, o parako man dar užtenka.

– Esate ir verslininkas, ir politikas, sukatės ir visuomeninėje veikloje, kaip verslo organizacijos vadovas. Kuri veikla svarbiausia ir ką kiekviena jų duoda?

– Man visos jos svarbios, nes nemoku daryti darbo dalinai – kur pasineriu, ten iki kaklo pilnai. Džiaugiuosi, kad taip gyvenime susiklostė: 10 metų dirbau metų dirbau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (dabar „Vilnius Tech“ red.past.) tarybos pirmininku, teko bendrauti su akademine bendruomene. Tai mano Alma matter, kuria labai didžiuojuosi ir ją vertinu.

Toliau sekė veiklos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, tapau Vilniaus rūmų prezidentu.

Verslo bendruomenėje, kaip pradedantysis verslininkas, atsiradau 1990 metais, tada ir teko susipažinti su šiais rūmais, jos nariais, kurie ugdė mane, kaip verslininką. Smagu, kad vis dar čia dirba Rita Bacevičienė, tuomet man padėjusi taip, kaip aš dabar padedu jauniesiems verslininkams. Tai labai gera organizacija, su kuria eiti kartu yra didžiulis malonumas ir Dievo dovana.

Darbas Alytaus miesto taryboje taip pat imponuoja, nes į politiką atėjau neturėdamas asmeninių ar verslo interesų, o tik norą padėti gimtajam miestui, kad jis augtų, stiprėtų ir klestėtų. O kaip gaunasi, tai tik žmonės gali vertinti dabar ar po kurio laiko. Tai nuoširdi veikla, kai norisi kažką duoti, o ne imti ar gauti.

– Versle darbuojasi visa šeima – ar nesinori palikti vaikams ir atsitraukti?

– Su verslu esu tiek susigyvenęs, kad kitaip neįsivaizduoju. Taip, mano kartos didžioji dalis žmonių perduoda verslus savo vaikams. Smagu, kad mūsų įmonėje jau virš 20 metų dirba žmona, džiaugiuosi, kad pilnai integravosi ir sūnus, kuris yra vienas pardavimus vedančių specialistų. Įsitraukė marti, dukra, žentas. Kai įsitrauks anūkė, tada seneliui reikės eiti pailsėti (juokiasi).

Aš pats be veiklos, tikriausiai, numirčiau, o bendrai dirbant su šeima, puikiu kolektyvu, gaunasi puiki komanda. Tai dar tam tikrų ambicijų turiu ir versle.

– Tiek veiklų – kaip spėjate ir planuojate savo laiką?

– Aš nuo vaikystės pripratęs dalyvauti daug kur ir tą laiką moku išdėstyti. Dar moksleivis būdamas sportavau, šokau, dalyvavau įvairiose veiklose. Tai yra mano yra gyvenimo būdas, moku išnaudoti kiekvieną minutę ir pabaigti visus darbus. Sakyčiau, daugiau įprotis. Problema, jei nebūtų veiklos (juokiasi), o kai yra veiklos, tai mano normalus režimas ir dar dešimt metų gebėsiu tvarkytis.

Žinoma, sulaukiu patarimų, kad tempą reikėtų sumažinti, bet man patinka. Man tai toks draivas, kai daug visokių veiklų. Čia kaip profesionaliam sportininkui, kuris, jei nėra varžybų, nyksta, o jei jų yra daug ir įvairių – tobulėja. Man patinka iššūkiai.

– Praėjusiais metais Vilniaus pramonės, prekybos ir amatų rūmų apdovanojimuose kalbėjome su Jumis praėjusių metų ir tuomet nestokojote optimizmo Lietuvos ekonomikos klausimais – ar požiūris, prasidėjus naujiems metams, nepasikeitė?

– Ne, optimizmas išliko. Matome praėjusių metų rezultatus, tarp kurių ir istoriškai didelis, 30 proc. išaugęs Lietuvos eksportas, tad džiaugtis yra kuo.

Žinoma, suprantame geopolitines problemas ir iššūkius, bet mes gyvename Europos Sąjungoje, mūsų verslas jau turi 30 metų brandą ir viską įveiksime.

Iškyla ir kiti uždaviniai: siekis bendrauti su Vyriausybe, kaip socialiniam partneriui. Mums reikia pasirodyti kaip organizacijai – esame ne lobistai, o pasaulinio tinklo nariai, turime deleguotas funkcijas ir galime būti tie, kurie bandytų pagerinti kai kuriuos veiksmus, sumažintų kylančią įtampą.

O dėl ateities, nemanau, kad verslo rezultatai bus ženkliai prastesni: išlaikysime tą pačią kryptį ir apimtis. Iššūkiai ir problemos verslus grūdina ir priverčia rasti naujas galimybes.

– Kokie iššūkiai laukia asmeniškai jūsų, kaip įmonės vadovo?

– Turime nemažai iššūkių ir projektų. Atnaujiname gamybos priemones, bandysime paleisti naujus produktus ir šiek tiek plėstis. Aišku, susiduriame su žmonių trūkumu, žaliavų tiekimo iššūkiais, bet mūsų komanda stiprėja ir rodikliai didėja.

Taip pat siekiame atnaujinti komandą įvedant naujos kartos specialistus, nes pirmoji komanda – mano bendraamžiai (šypsosi).

– O kur labiausiai susitelkti reikėtų Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariams?

– Turime numatytas rūmų kryptis, kurios apima pagalbą jauniems verslams, tiek klubines, ir tarptautines veiklas. Galiu pasidžiaugti, kad rūmų komanda puikiai susidirbusi, organizacija yra brandi ir pasiekia puikių rezultatų. Tačiau, kaip ir minėjau, stebint verslo aplinkoje esančias įtampas tiek dėl pandemijos, tiek valstybiniu mastu, manau, kad mes, kaip visa organizacija, galėtume būti mediatoriais ir atkreipti Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo dėmesį.

Norime kviesti dialogui, nes, svarbiausia, susikalbėti be užgauliojimų, įžeidinėjimų. Taip daro užsienio valstybės, kuriose rūmai yra šalia Vyriausybių ir padeda vieni kitus suprasti, girdėti, prisiimti valstybinius iššūkius. Manau, kad jei būtume daugiau kalbėję anksčiau, tokių įtampų, kaip dabar nekiltų ir tikiu, kad dar galime pakeisti tai bei tapti puikiu valdžios socialiniu partneriu.

– Esate aktyvus Alytaus miesto tarybos narys – apie kokią ateitį svajojate šiam miestui?

– Alytus turėtų būti pats gražiausias miestas Lietuvoje: žalias, patogus ir patrauklus gyventi jaunoms šeimoms. Aš pats kalbinu sūnų grįžti gyventi į Alytų ir jis turi tokių minčių.

Aišku, dabar tiek vidinė šalies, tiek tarptautinė migracija yra didelė, todėl labiausiai norėtųsi, kad sugrįžtų daugiau jaunimo, pastatytume darželių, išlaikytume puikų mokyklų tinklą, atsigautų verslai mieste. Norisi, kad jaunimas džiaugtųsi ta nuostabia Dzūkijos gamta, ežerais, pušynais ir miestas gyvuotų.

– Kur didžiausi iššūkiai to siekiant?

– Verslininkai, kurie dalyvaujame miesto politikoje, stengiasi padėti miesto rinkėjams atsirinkti ir matyti įvairias galimybes. Norime, kad pasirinkimas būtų ne tik iš partinių struktūrų, bet įsitrauktų ir patys žmonės. Jie dažnai sako, kad politika tokia ar anokia, bet viskas priklauso nuo dalyvaujančių žmonių.

Mūsų tikslas – nelaukti kol vienas ar kitas politikas kažką darys, o kviesti žmones būti aktyvesniais. Siekiamybė, kad Alytus atsigautų, kaip Kaunas ar Druskininkai. Kitų politinių ambicijų neturiu ir išreikštų planų nėra.

– Šiuo metu labai opi darbuotojų problema – tiek verslininkams, tiek ir miestui. Kadangi tai matote iš dviejų skirtingų perspektyvų, kaip jūs siūlytumėte ją spręsti?

– Problema labai didelė – jei nekalbėtume apie galimybę kilti kariniams konfliktams, manau, kad tai viena iš didžiausių visos Lietuvos problemų.

Mes skaičiavome, kiek valstybė praranda dėl darbo jėgos trūkumo viešajame ir privačiame sektoriuje ir tai yra milijardai.

Kaip tai spręsti? Domėjausi, ką daro kitos šalys, kaip Danija: joje yra sukurtos agentūros, kurios verbuoja žmones iš kitų šalių, o ne tik viduje perskirsto. Manau, kad laikas tuo ir mūsų valstybei pasirūpinti, nes verslai vieni to nepadarys.

Dar mane gąsdina situacija viešajame sektoriuje – vien Alytuje po keleto metų pritrūksime 100 pedagogų. Neturime medikų, technologijų specialistų – esame nupirkę įrengimus, bet paslaugos negalime suteikti. Jei greitu metu nedarysime išvadų, turėsime rimtą situaciją. Aišku, verslai verbuoja darbuotojus vieni iš kitų, bet tai nesprendžia bendros problemos: dėmenis sukeitus vietomis suma nesikeičia. Manau, kad tai valstybės rūpestis, nes vien tik verslas ir regiono politikai to ilgajame periode neišspręs.

– Ar belieka laiko pomėgiams? Kokie jie?

– Lieka. Gyvenu sodyboje už miesto, prie vandens telkinio, tad mėgstu žvejoti, sodinti ir gražinti aplinką. Plaukioju, bendrauju su draugais ir pastaruoju metu džiaugiuosi anūke. Su amžiumi atsiranda laisvesnio ryto ankstyvais rytais, kai prabudi 3-4 valandą ryto, tuomet labai daug skaitau.

– Kas jums padėjo pasiekti užsibrėžtų tikslų?

– Šeima. Vienareikšmiškai. Su žmona esame 40 metų kartu, užauginome du vaikus – sūnų ir dukrą, džiaugiamės jais, kaip ir marčia, žentu bei anūke. Aišku, prie sėkmės prisidėjo auklėjimas: tėvų, senelių, mokyklos ir puikios kartos pedagogų. Įtakos padarė ir aplinka, žmonės ir akademinė visuomenė, kurie formavo mane, kaip asmenybę.

S. Leonavičias dosjė:

UAB „Traidenis“ yra Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys nuo 1997 metų, o S. Leonavičius nuo 2014 m. išrinktas Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentu.

S. Leonavičius buvo Lietuvos pramonininkų konfederacijos Alytaus krašto pramonininkų asociacijos prezidentas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ garbės prezidiumo narys, ilgametis VGTU (Vilnius TECH) Tarybos pirmininkas, Lietuvos ir Ukrainos verslo tarybos pirmininkas. Šiuo metu – Alytaus miesto savivaldybės Tarybos narys (nuo 2015 m.), „Hanza Parlamento“ viceprezidentas. 2019 metais įkurtos tarptautinės Rūmų organizacijos „Kijevo klubas“ viceprezidentas.

S. Leonavičiaus apdovanojimai:

Suteiktas Europos universiteto garbės daktaro diplomas;