Prireikus – konsultuoja
„Aš ne kolekcininkas, išsirinkau tinkamiausias putinų veisles ir dabar juos auginu 9 hektaruose žemės.
Tai didžiausia šių augalų plantacija Rytų Europos regione“, – patikino Aucėje esančio šeimos ūkio „BestBerry“ šeimininkas 62 metų M.Šermukas (Māris Šermuks).
Jis – statybininkas-inžinierius, turintis Rygos politechnikos instituto diplomą, bet trylika pastarųjų metų gyvena iš putinų ūkio: spaudžia sultis iš uogų, iš jų kauliukų – aliejų, iš kamienų žievės bei pumpurų neseniai pradėjo gaminti maisto papildus, iš žiedų – kosmetikos priemones.
Statybų sektoriaus M.Šermukas neišsižadėjo – prireikus pakonsultuoja buvusius kolegas, bet daugiausia dėmesio skiria savo šeimos ūkiui.
Nugirdo svarbų pokalbį
„Nulėmė atsitiktinumas, – paklaustas, kodėl jis sumanė paklausų statybininko amatą iškeisti į ūkį, atsakė Maris. – Draugas sirguliavo. Veždavau jį pas gydytoją, o laukdamas prie kabineto durų vis girdėdavau gydytoją sakant: „Tau būtinai reikia putino uogų.“
Ir M.Šermukas ėmė domėtis šiais augalais – važinėjo į valstybes, kuriose ūkiai gausiai augino putinus, ir pats jų prisisodino.
Netrukus susibičiuliavo su Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto profesoriumi Petru Venskutoniu, užsakė laboratorinius putinų uogų tyrimus. Ir sukaupęs daugybę žinių apie šių augalų naudą ėmė iš jų gaminti produktus.
Ant stalo – tyrimų rezultatai
„Tuomet, kai ėmiausi šio verslo, Latvijoje netrūko skeptikų. Kas tas putinas? O štai su P.Venskutoniu vos susitikus atsirado bendros kalbos.
Užsimezgęs ryšys niekada nenutrūko – su Lietuvos mokslininkais nuolat bendradarbiauju, Prancūzijos – taip pat. Pandemija buvo sustabdžiusi svarbų projektą, šiuo metu jį atnaujinome – prancūzai tiria putinų žievės sudėtį ir poveikį organizmui.
Kita sritis – tai kosmetikos priemonės, kurių receptūrą jie sukuria“, – paaiškino Maris.
„Putinų uogose gausu chlorogeno rūgšties, kuri naudinga širdies ir kraujotakos sistemoms. Pagal atliktus tyrimus, tame pačiame kiekyje mėlynių jos yra 9 mg, granatų vaisiuose – 70 mg, putinų uogose – 720 mg.
Uogose daug geležies bei vitaminų, o štai magnio koncentracija didžiausia žievėje. Tai – mokslininkų pateikti rezultatai. Tad realiai įvairiems produktams naudojame visą augalą, pavyzdžiui, kosmetikai – žiedus ir iš uogų sėklų išspaustą aliejų“, – pasakojo M.Šermukas.
Pirmasis produktas, kurį gaminti jis numatė jau sodindamas putinų plantaciją, – uogų sultys, mat jose daug vitaminų ir pektino. „Nė viena paprasta sulčiaspaudė negalėjo jų išspausti, užsikimšdavo“, – nusijuokė Maris.
Tačiau viena yra sulčių spaudimas, kas kita – kosmetikos priemonių gamyba. „Maždaug prieš penkerius metus radau kontaktų Lietuvoje, bet mano buvo kaltė – trukdžiau tiems receptūrą kuriantiems žmonėms dirbti. Man atrodė, kad pats viską žinau“, – į praeitį grįžtelėjo pašnekovas.
Ledai pajudėjo, kai Latvijoje, Jėkabplyje vykusioje mugėje, M.Šermuką užkalbino savo gamybos kosmetika prekiavusi Iveta. „Įsikalbėjome. Ji greitai perkando, kokių turiu sumanymų, o Iveta išmanė technologijas ir receptūrą. Taip prieš porą metų pradėjome „BestBerry“ kosmetikos priemonių gamybą.
Dabar kartu kuriame vyrišką liniją – juk ne su plyta mes, vyrai, veidą valome“, – nusijuokė Maris.
Plantaciją dar padidins
Šis latvis kosmetikos gaminius bei maisto papildus parduoda atskirose jiems skirtose el. parduotuvėse, o pats dažnai traukia į muges bei į Kalnciemos kvartalo turgų Rygoje.
Dažnai jis pasiekia ir Liepoją, į kurią suvažiuoja daug lietuvių. Anksčiau jie iš tolo modavo verslininkui sakydami, kad „mūsų Putinas atvažiavo“. „Dabar jie taip manęs nebevadina“, – šyptelėjo Maris.
Tai, ką jis pagamina, parduoti padeda visa šeima. „Siunčiame gaminius į Norvegiją, mat kartą netyčia užpildžiau anketą, ir mane norvegai pakvietė su verslo misija į Oslą. Siūlė vietą ir prekybos tinklo lentynose, bet mūsų gamyba nedidelė, nors jau išaugome eksperimentinio ūkio marškinėlius.
Anglijoje ilgai gyveno mano dukros Laura ir Anitė. Viena jų po 10 metų grįžo iš emigracijos, o kadangi yra perkandusi tenykštę prekybos sistemą, rūpinasi mūsų gaminių prekybos kontaktais“, – paaiškino vyras.
Prekybos planuose – ir Lietuva. Juk ne kas kitas, o lietuviai padėjo M.Šermukui išsiaiškinti, kokios vertybės slypi karčiosiose uogose.
M.Šermukas planuoja, kiek dar žemės reikėtų atriekti putinų plantacijai ir kokių veislių sodinukų derėtų įsigyti.
„Anuomet, kai apie 2009-uosius sodinukus pirkau Rusijoje bei Baltarusijoje, pardavėjai iš karto suprato, kad neturiu patirties, ir pardavė tai, ką tik turėjo. Tad du hektarus žemės buvau apsodinęs dekoratyviniais sodinukais – žydi, bet uogų neveda.
Dabar žinau, kad rūšys ne itin smarkiai skiriasi, kad vienos dera geriau, kitos – prasčiau, bet aš gamybai juk sunaudoju visą krūmą“, – kalbėjo Maris.
