Gyvybės mokslų renesansas
„2020 m. Londone svarstėme, kaip galėtume kurti startuolį ir kartu prisidėti prie pasaulinės kovos prieš COVID-19. Vienas mūsų komandos narių tuo metu dalyvavo tarptautinėje atviro mokslo iniciatyvoje „COVID Moonshot“. Išmoktos pamokos, savotiškas renesansas Lietuvos gyvybės mokslų sektoriuje, iš Kembridžo universiteto, Franciso Cricko instituto ir kitų geriausių pasaulio mokslo įstaigų repatrijuojančių mokslininkų banga ir paskatino mus imtis šio projekto“, – prisiminė Dominykas Milašius, vienas iš gyvybės mokslų startuolio „Delta Biosciences“ įkūrėjų.
ES fondų finansinė paskata komandai padėjo įgyvendinti projektą, skirtą biocheminės platformos prototipui kurti bei prisidėti prie tarptautinių vaistų prieš koronavirusą tyrimų.
Projekto metu teko įveikti ne tik akademinius iššūkius. Vienas didžiausių – dėl karo Ukrainoje sutriko tiekimo grandinės, tačiau jas išsprendė pasitikėjimas ukrainiečių partneriais, karantino paveiktus darbo grafikus pavyko suvaldyti lanksčiais vadybos sprendimais, o kuriant pasaulinio lygio inovaciją kylančius mokslinius neapibrėžtumus padėjo įveikti tarpdisciplininė komandos sandara.
Alternatyva mėgintuvėliui
Kaip aiškino pašnekovas, tradicinis naujų vaistų kūrimo procesas – tai per XX a. nusistovėjęs metodas, paremtas piltuvėlio principu: milijonai vaistų-kandidatų pirma tikrinami simuliaciniais algoritmais, tada šimtai tūkstančių testuojami mėgintuvėliuose, o dešimtys perkeliami bandymams gyvūnų modeliuose, galiausiai – vedant vieną optimizuotą kandidatą per trijų fazių klinikinius tyrimus su žmonėmis.
„Vidutiniškai šis procesas užtrunka dagiau nei dešimt metų, kainuoja per milijardą dolerių, o sėkmės tikimybė atvesti naują vaistą į rinką – mažesnė nei 0,02 proc.,“ – iliustravo D. Milašius.
Alternatyvi „Delta Biosciences“ kuriama platforma leidžia vaistų kūrėjams savo hipotezes patikrinti ne mėgintuvėliuose, o mikrolašeliuose – tai gali sutrumpinti tyrimus nuo metų iki savaičių bei sutaupyti begalę resursų.
„Be to, mūsų naudojama kombinatorinės chemijos strategija bei kuriami DI algoritmai leidžia „evoliucionuoti“ geriausius kandidatus, dar pagreitinant tyrimų ciklus bei mokantis iš kiekvienos patikrintos molekulės. Dėl šių priežasčių mūsų inovacijos reikšmė – pasaulinė, galinti paskatinti naujų vaistų pateikimą pacientams žymiai greičiau nei istoriškai įmanoma“, – sako įmonės bendraįkūrėjas.
Tarp perspektyviausiųjų
Kaip pripažino pašnekovas, prisidėti prie visos Europos pastangų kurti gyvybės mokslų bei medicinos inovacijas neabejotinai didžiulė garbė. Savo ruožtu Lietuvos atstovai netruko sulaukti solidaus tarptautinio įvertinimo.
„Kaip startuolis, esame atrinkti į Europos inovacijų ir technologijų instituto sveikatos akseleratoriaus „Catapult“ pusfinalį. Plėtojame kitą MTEPI projektą su Europos branduolinių tyrimų organizacija, dėl kurio buvome įtraukti į jų kasmetinę technologijų ataskaitą. Taip pat Europos technologijų portalas Labiotech paminėjo mus tarp penkių perspektyviausių lietuviškų biotechnologijų startuolių“, – pasakojo D. Milašius.
Tuo metu projekto darbai tęsiami toliau, plėtojant MTEPI bei komercializuojant technologiją.
„Inovacija prisideda prie esminės mūsų kompanijos misijos – spartinti vaistų atradimą ir kūrimą, kad galėtume greičiau juos pristatyti pacientams. Vykdome pilotinį projektą su pirmaujančia Jungtinės Karalystės medicinos mokykla bei deramės su tarptautiniais biotechnologijų startuoliais ir farmacijos įmonėmis, vykdančiomis naujų vaistų atranką“, – vardijo „Delta Biosciences“ atstovas.
Auga pasaulio dėmesys
Pašnekovo manymu, šiandien tokio pobūdžio projektams įgyvendinti ir plėtoti Lietuvoje sukurta palanki aplinka bei finansinės paskatos mechanizmai.
Konkretūs pavyzdžiai, kaip greitai auga Lietuvos startuolių ekosistema ir kaip padidėjo aktyvumas gyvybės mokslų sektoriuje – milžiniškas „Droplet Genomics“ įdirbis mikrofluidikos srityje, istoriškai stipri Vilniaus universiteto organinės chemijos mokykla bei inovatyvi ir startuoliams naudinga infrastruktūra Gyvybės mokslų centre, vardijo D. Milašius.
Jo pastebėjimu, valstybės institucijos taip pat kryptingai dirba teikiant strateginę paramą ir skatinant inovatyvius verslus, didėja ir vietinio rizikos kapitalo investicijos į giliųjų technologijų verslus.
„Be to, užauginama labai daug talentų, kaip ir minėjau, į Lietuvą repatrijuoja vis daugiau tarptautinio lygio mokslininkų, auga pasaulio dėmesys čia kuriamoms technologijoms, o su tuo ateina naujos partnerystės ir investicijos“, – reziumavo pašnekovas.
ES investicijos
Lietuvos Respublikos finansų ministerija siekia atkreipti dėmesį, kad ES fondų investicijos prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, kuria esminius pokyčius ir skatina gyventojus jaustis aktyvia Europos bendruomenės dalimi. 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuva įgyvendins investicijų už daugiau nei 7,5 mlrd. eurų!
