Savininkas ir šeimininkas
„Virtuvėje pakvaištu. Man labai patinka gaminti maistą“, – danas J.J.Nielsenas nesitveria kailyje, kai kas nors jo paklausia apie pomėgius.
Atvertęs telefone nuotraukų albumą jis suskubo parodyti, kokio dydžio paršelį per Kalėdas iškepė visam bendrovės „Danish Wood Windows“ (DWW) kolektyvui. Jis yra šios Kaišiadorių rajone, Stasiūnuose, įkurtos įmonės vadovas, savininkas ir šeimininkas.
Vegetarams tie kepamo paršelio vaizdai vargu ar patiko, bet Jensas Jørnas – ne vegetaras. „Normaliai“, – lietuviškai pratarė vyras, paklaustas, kaip bendradarbiai reagavo į jo tokį nepaprastą kalėdinį sumanymą.
Paprastai jis, danas, su bendradarbiais kalbasi arba angliškai, arba – norvegiškai, arba – specifine gamybininkų kalba. Jeigu kokiam staliui ar dažytojui prireikia ką nors išsiaiškinti, jie klausimą užduoda lietuviškai, bet tame klausime būna tiek specifinių terminų, kad Jensas Jørnas viską supranta.
Pernai kaišiadoriečiai J.J.Nielseną išrinko Metų vadovu. Už ką? „Nežinau“, – gūžtelėjo pečiais vyras. Nors kiekvienas jį pažįstantis žmogus atsakytų, jog už tai, kad jis su pavaldiniais elgiasi taip, tarsi jie būtų geriausi draugai.
Karas nustūmė lietuvius
62 metų J.J.Nielsenas jau septyniolika metų gyvena Lietuvoje.
Vienaukštis skandinaviško stiliaus medinis jo namas stovi ten pat, kur ir medienos kvapo prisigėrę langų ir durų gamybos cechai.
Taigi Lietuvą jis atrado šiek tiek anksčiau, nei pastatė gamyklą.
„Čia tikrieji mano namai, – tikino J.J.Nielsenas. – Esu išsiskyręs, šeima liko Danijoje. Turiu tris vaikus ir keturis vaikaičius.“
2010-aisiais J.J.Nielsenas įsteigė danų „Skjern Vinduer“ bendrovės antrinę įmonę DWW, kurioje lietuviška yra tik viena gamybos grandis – darbo jėga. Tai projektuotojai, staliai, dažytojai, kiti meistrai, gaminantys istoriniams restauruojamiems pastatams skirtus langus ir duris.
„Iki praėjusių metų stiklo paketus mums gamino Vilniuje esanti įmonė, tačiau per karą gamyba sustojo, tiekimas smarkiai vėlavo. Teko pasirinkti kitą gamintoją, ir dabar stiklo paketus užsakome Lenkijoje“, – paaiškino DWW vadovas.
Visa kita – mediena, dažai, vyriai durims bei langams, rankenos ir kitos detalės – tiekiama iš Danijos.
Gamina tik Danijai
Lietuviai nevarsto DWW pagamintų durų ar langų. Vargu ar kas nors ryžtųsi už mažytį, vos 0,5 kv. metro langą pakloti maždaug 600 eurų. Be to, jie nėra skirti paprastam būstui.
DWW įmonė gamina senovinio stiliaus duris ir langus, skirtus renovuojamiems seniems architektūros paveldo statiniams Danijoje – gyvenamiesiems namams, bažnyčioms, kavinėms ir visuomeniniams pastatams.
Šiuo metu įmonė pateikė projektinį pasiūlymą Danijoje restauruojamai ir nuo XVIII a. gyvuojančiai piliai.
Pasak J.J.Nielseno, užsakymų skaičius neišsenka, nes jo gimtinėje yra per 9 tūkst. valstybės saugomų pastatų, dar apie 300 tūkst. yra įrašyti į saugotinų statinių sąrašą.
Į pirmąjį sąrašą pateko ne tik didingos pilys ir dvarai, bet ir fermos, miestiečių ir pirklių namai, sandėliai, vilos, rotušės, mokyklos, pirtys, kalėjimai, geležinkelio stotys ir gamyklos.
Saugotini gali būti net labai maži pastatai, tokie kaip telefono būdelės ir paviljonai.
„Danijoje valstybės institucijos yra atsakingos už šių pastatų priežiūrą. Juos restauruoti nėra paprasta, o norint gaminti jiems duris arba langus, reikia specialios licencijos, liudijančios, kad įmonė atitinka tam tikrus reglamentus ir turi būtinus sertifikatus“, – paaiškino šeimininkas.
Pasak jo, kadangi šių gaminių medienai yra taikomi tam tikrų atitikties sertifikatų reikalavimai, ji perkama tik iš tam tikrų tiekėjų Danijoje.
Ar agresorės Rusijos sukeltas karas Ukrainoje neišpūtė medienos kainų? Atsakydamas į šį klausimą J.J.Nielsenas tik papurtė galvą: „Ne. Nes iš Danijos specialiai atgabenami medienos ruošiniai, Sandinavijos šalyse išpjauti iš 100-130 metų senumo medžių, buvo ir liko labai brangūs“.
Pats puola prie darbų
Vargu ar gamyklos cechuose atsirastų nors vienas darbas, kurio J.J.Nielsenas negebėtų pats atlikti. „Viską moku“, – teigė vyras.
Prireikus jis ne tik pakrauna ar iškrauna vilkikus.
Savininkas gali išpjauti medieną pagal brėžinius, nušlifuoti, paruošti dažyti, nudažyti, įstatyti į langus arba duris vyrius, sudėti stiklo paketus – padaryti bet kurį darbą, kurį įmonėje atlieka apie 40 žmonių.
Būtent žmonės yra pagrindinė priežastis, paskatinusi J.J.Nielseną perkelti gamybą į mūsų šalį. „Čia daug pigesnė darbo jėga ir labai geri specialistai, – patikino jis. – Be to, Danijoje labai dideli mokesčiai ir šiaip viskas labai brangu.
Pavyzdžiui, tokiam pat automobiliui Danijoje reikėtų trečdaliu didesnės paskolos negu Lietuvoje. Žinoma, ir algos ten ir čia, Lietuvoje, smarkiai skiriasi.“
DWW dirbantys žmonės saugo savo darbo vietas. Registrų centro duomenimis, vidutinis atlyginimas šioje įmonėje neatskaičius mokesčių vasarį siekė 2760 eurų.
„Nors ir turime visą būtiną įrangą, vis tiek gamybai reikia daug rankų darbo – reikia ir nušlifuoti medieną, ir nudažyti, ir įvairias detales pritvirtinti“, – paaiškino J.J.Nielsenas. Jis pats įmonėje – vyriausias darbuotojas, o jauniausiam joje dirbančiam žmogui tėra 22 metai.
Važinėja iš Kauno
15 metų įmonėje staliumi dirbantis Egidijus – kaunietis. Jis jis kasdien sukaria kelią iš namų iki įmonės, jame tesugaišdamas pusvalandį. „Darbo sąlygos man čia tinka. Bent jau dabar taip yra“, – patikino vyras.
Jis turi jau 26 metų darbo stažą, ir DWW ceche, kuriame dirba, gamina nestandartinius gaminius, – rėmus arkiniams langams iš skandinaviškos spygliuočių medienos, kuri yra pustrečio karto brangesnė už lietuvišką.
„Visi šiame ceche esame profesionalūs staliai, prireikus galime vieni kitus pakeisti, nes mokame visus darbus nuo pradžių iki galo“, – paaiškino Egidijus.
Namuose staliaus įgūdžiai jam irgi praverčia. „Esu sau pasidaręs baldų, taip pat ir langus, duris“, – pratarė.
