Taip pat buvo kviečiama atnešti naujų ar senų, tačiau puikiai išlaikytų tekstilės gaminių, avalynės, aksesuarų, žaislų, indų, suvenyrų ir padovanoti ar išmainyti juos atiduotuvėje.
Vienintelis eksponatas
Renginio organizatorė Rokiškio kraštotyros muziejaus lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Laima Klasinskienė pasakojo apie praėjusiais metais, rudeniop kilusią idėją pakviesti žmones neišmesti gerų daiktų, o jais dalintis. „Mūsų fondo darbuotojos vylėsi, kad kažkas atneš senovinių daiktų, kurie papildys muziejaus fondus. Vienas žmogus atvežė staliaus dailidės oblių rinkinį, kuris išlaikytas nuo Smetonos laikų. Žmogus nepageidavo viešintis, bet sakė, gaila išmesti, o pats tokių darbų dėl garbaus amžiaus jau nebedirbs.
Šis rinkinys pateko į muziejų“, – sakė L. Klasinskienė. Renginys vyko jau keturis kartus, anksčiau atiduotuvėje būta ir televizoriaus, indų, keraminių vazelių, knygų, žaislų.
Šįkart muziejinių retenybių pristatyta nebuvo, tačiau norinčių pasidalinti kitais daiktai, daugiausiai drabužiais, netrūko. Rokiškėnai atnešė nuo chorinių batelių, kuriuos atiduoti nusprendė choro „Sietynas“ atlikėja, iki gausios maisto gaminimo receptų žurnalų bei knygų kolekcijos ir vaikiškų vežimėlių. Vieni atnešusieji daiktus aiškino, kad gaila išmesti, kiti kalbėjo apie taupumą, vartojimo mažinimą, tvarumo idėjas.
Atnaujina daiktus
Viena iš pirmųjų prie rokiškio dvaro atskubėjusi rokiškietė Irena Laucienė iš maišo traukė aukštakulnius, kurių jau nebeprireiks, lietpaltį, dvi striukes ir palaidinę. Moteris sako, kad drabužiai nebetinka, nes pasikeitė figūra, be to, atsibodo.
„Manau, kad mano drabužiai dar neblogos kokybės, gaila išmesti, norisi, kad dar kas nors panešiotų. Aukštakulniai batai gal kam tiks. Pati nieko nenoriu pasiimti, tegu tik mano paima“, – kalbėjo rokiškietė.
Gabrielė Pipinytė į renginį atvažiavo su močiute, jos atvežė kelis maišus drabužių. Dizainere Vilniuje dirbanti Gabrielė sakė palaikanti tvarios mados idėją ir pati naudojasi galimybe, jeigu įmanoma, perpirkti, išmainyti daiktą.
„Yra programėlės internete, jomis pasinaudoju, tiesiog yra išeitis – nepirkti ir nepalaikyti masinio vartojimo. O atiduodamas savo daiktus gal kažką pradžiuginsi, kažką nustebinsi.
Mes gyvename pertekliuje, turime daugiau, nei mums reikia, ir kartais labai gerai peržiūrėti, kuo gali pasidalinti. Man labai smagu matyti, kaip žmonės atnaujina daiktus. Dabar labai populiarūs vintažiniai daiktai, kai nuvažiuoju pas senelius, pirmiausiai pažiūriu, kuriuos daiktus galima atnaujinti. Mes patys atnaujinome ne vieną spintelę, nušveitėme, perdažėme – ne tik išgelbėjome seną daiktą ir pavertėme jį nauju, bet jis tapo ir puiki interjero detalė. Daiktai dėvisi, visko atnaujinti nepavyksta, bet jeigu yra išeitis, reikėtų neatmesti tos galimybės“, – įsitikinusi pašnekovė.
