„Eurobilis“ jau daugelį metų užsiima didmenine prekyba drabužiais, o naujų minčių ir tikslų pastūmėti įmonės savininkai atidarė mažmeninės prekybos tašką – fizinę parduotuvę Vilniuje ir parduotuvę internete „ozofashion.lt“.
Čia siūlo Lietuvoje dar nežinomus prekinius ženklus iš Italijos: „Gaelle Paris“, „Maliparmi“, „JIJIL“. Prekes tiekia ne tik Lietuvos pirkėjams, bet ir eksportuoja – „Eurobilis“ turi verslo partnerių Moldavijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, ES šalyse.
„Norime pirkėjus pratinti pirkti prekę, pagamintą iš aukščiausios kokybės medžiagų, orientuotų į ilgaamžiškumą, suteikti galimybę mėgautis itališka mada ir net žinomais prekiniais ženklais už juos mokant pusę kainos. Pavyzdžiui, šiuo metu italų prekių ženklo „Pinko“ 2022 m. pavasario/vasaros kolekcijos modelius parduodame 60 proc. pigiau“, – kalbėjo E.Žilinskas.
Jis įvardijo ir dar vieną siekį – padėti žmonėms suprasti skirtumą tarp greitosios ir kokybiškos mados ir taip mokyti vartoti atsakingai. „Pirk rečiau, išleisk mažiau, atrodyk gražiau“, – apibendrino pašnekovas.
Susirenki informaciją ir paverti nauda
Kaip jau minėta, Vilniuje veikia fizinė – „Ozo fashion“ – parduotuvė, tačiau pačiu vardu – „ozofashion.lt“ – „Eurobilis“ atidaręs ir el. parduotuvę.
„Derindami didmeninę prekybą su mažmenine, susitinkame su galutiniu mūsų prekės pirkėju. Iš to galima gauti papildomos naudos. Tarkime, pirkėjas fizinėje parduotuvėje perka iš Italijos atvežtą švarką – girdime jo atsiliepimus, suprantame, ko nori pirkėjai, ko – priešingai – jiems nereikia.
O kada į parduotuvę ateina moksleivis arba studentė, kurie neranda sau tinkamo drabužio, supranti, kad šiems pirkėjams mūsų pasiūla per brangi. Taip kyla pasvarstymų daryti konversiją ir pasiūlyti žemesnės kainos prekių. Didmeninėje prekyboje galutinio pirkėjo nesutinki. O štai parduotuvėje gauname nemokamą, naudingą informaciją – ją susirenki, apdirbi, padarai išvadas ir paverti nauda“, – kalbėjo E.Žilinskas.
Be mokymų gavo ir nemokamos reklamos
„Eurobilis“ – kaip ir kiekvienas verslas – susiduria su kasdieniais sunkumais, todėl, bendradarbiaudamas su „Swedbank“, pasirinko dalyvauti banko organizuotoje smulkaus verslo klientams skirtoje iniciatyvoje. Čia, anot E.Žilinsko, jis gavo nemokamą pagalbą: išanalizavę finansinius dokumentus, ekspertai pateikė rekomendacijas finansų valdymui, supažindino su verslo rizikos valdymu, padėjo išanalizuoti ir aiškiai suprasti buhalterinės apskaitos duomenis ir pateikė naudingų patarimų bei ateities viziją „Eurobilio“ verslo valdymui.
Finansinės konsultacijos ypač reikalingos, kai turi suvaldyti didelius pinigų srautus, įmonėms, kurios turi atidėtų mokėjimų arba finansinių įsipareigojimų. Praverčia jos ir planuojant verslo plėtrą, tarkime, susiruošus pirkti sklypą ir statyti sandėlius – tuomet turi atidėti lėšas, jas kaupti, įsivertinti galimas neigimas pasekmes ir apskaičiuoti rizikas“, – vardijo E.Žilinskas.
Atsargoje – pesimistinis modelis
Pasikonsultavęs su finansų ekspertu ilgametis verslininkas Egidijus turi, ką patarti svarstantiems imtis verslo.
„Verslo esmė – išvengti klaidų, – sako jis. – Naujai į verslą ateinantieji visada nusiteikę optimistiškai, tačiau atsargoje reikia susidėlioti pesimistinį modelį. Gerai turėti optimistinį scenarijų, tačiau pradedant verslą reikia atsispirti nuo pesimistinio: kas bus, jei prarasiu butą, mašiną, pinigines lėšas? Ar aš galiu sau leisti tokią riziką?“
Pašnekovas pateikė pavyzdį. Įsivaizduokite, kad Kauno senamiestyje, Vilniaus gatvėje, išsinuomojate patalpas, atidarote itališkų rūbų parduotuvę, nes jau turite tiekėjų, kurie prekes pasiūlys geromis kainomis, užsisakote prekybinę įrangą, nusiperkate kasos aparatą, nusamdote pardavėją, o už mėnesio Vilniaus gatvę pradeda remontuoti. Privalote mokėti nuomą, atlyginimą pardavėjai, kitus mokesčius o parduotuvės durys ištisomis savaitėmis neatsidaro.
„Pradėjus verslą reikia ne tik nusiteikti, kad bus blogai, bet tas „blogai“ turi turėti ribą. Atsakykite sau, kiek laiko galite rizikuoti leisdami savo pinigus ir neuždirbdami pelno. Dažniausiai visi pradedantieji turi viltį, kad kažkada reikalai pagerės ir aklai tuo tiki. O kas bus, jeigu nepasiseks?“, – akcentus dėliojo pašnekovas.
Jis mini: žmonės nemėgsta finansų. Nemėgsta skaičiuoti, rašyti ir suprasti, kad jiems ateina sunkūs laikai. „Juk be galo nemalonu suprasti, kad bankrutuoji, todėl žmonės kaip stručiai slepia galvas į smėlį nenorėdami matyti problemos.
O skaičiai, kai juos analizuoji kas mėnesį, viską parodo: matai, kiek kainuoja internetas, apsauga, kiek sumoki pridėtinės vertės mokesčio, atlyginimų, nuomai, gyventojų pajamų mokesčio, „Sodrai“, kokia apyvarta. Jei per mėnesį pardavęs prekių už 12 tūkst. eurų patyrei 10 tūkst. eurų išlaidų, dar negali galvoti, kad uždirbai 2 tūkst. pelno – juk dar nepaskaičiavai prekių savikainos. Pelną, jei jis bus, pasiimsi metų gale“, – kalbėjo E.Žilinskas.
Dar vienas jo patarimas degantiems verslo idėja – pabandyti parduoti prekę. Egidijus pateikia pavyzdį: esate gera mezgėja, kuri nori prekiauti savo rankų darbo megztiniais. „Nereikia investuoti į brangius mezgimo siūlus, įrangą, nemegzkite iš karto daug. Pirmiausia pamėginkite parduoti vieną arba, radę panašių megztinį į jūsų, nusipirkite jį ir pabandykite parduoti už jūsų isivaizduojamą kainą, – kalbėjo verslininkas. –
Jei prekę parduosite už galbūt tokią kainą, kuri jūsų netenkina, nebenorėsite megzti. Pagaminus bet kokią prekę ją reikia sugebėti pelningai parduoti. Bet kokia kokybiškai pagaminta prekė, paslauga ar verslo idėja anksčiau ar vėliau susiduria su problema – kaip parduoti?“
Valdykite verslo finansus sklandžiau: Smulkiajam verslui – Swedbank.
