Į pietus nuo Ženevos (Šveicarija) stovi įspūdinga 117 metų senumo vila. Čia įsikūrusioje „MB & F“ bendrovės laboratorijoje „The M.A.D. House“ gaminami rankiniai laikrodžiai, kurių niekur kitur nerasite.
Kuo keistesni, tuo geriau. Todėl ir pavadinimas toks: santrumpa M.A.D. (angl. „Mechanical Art Devices“ – mechaniniai meno prietaisai) gali skambėti kaip angliškas žodis „pašėlęs“.
Gamina tik vienetais
Antrajame pastato aukšte – technologijų vadovo Serge’o Kriknoffo (58 m.) ir „Maximilian Busser and Friends“ („MB & F“) įkūrėjo bei generalinio direktoriaus Maximiliano Busserio (57 m.) biuras.
Ant sienos kabo vieno iš komiksų buldogo piešiniai ir eskizai, kaip šis naminis gyvūnas galėtų atrodyti, jei būtų rankinis laikrodis.
Aukštu žemiau sėdi inžinieriai, kurie privalo šias idėjas įgyvendinti techniškai.
Netgi klausimą, kaip galėtų veikti atitinkamas laikrodžio mechanizmas, jie sprendžia vidutiniškai 3–5 metus. Po to šeši gamintojai sujungia keistas struktūras. Vien tokio laikrodžio mechanizmo konstrukcijos kartais būna piršto storumo.
Vidutiniškai per dieną užbaigiami vos vienas, daugiausia du laikrodžiai klientams, kurie jų dažnai laukia metų metus ir už vieną paprastai pakloja šešiaženkles sumas.
Aukštasis laikrodžių gamybos menas ir šiaip yra ypatingas. Bet į šią elitinę nišą įsispraudusi „MB & F“ net ir čia yra išskirtinė. Nes kompanijos gaminiai tikrai prilygsta meno kūriniams.
Teko dirbti pusvelčiui
M.Busseris, kuris dabar gyvena Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai), savo įmonę įkūrė 2005-aisiais.
Iki tol jis dirbo tradicinių laikrodžių gamybos bendrovėje „Jaeger-LeCoultre“, taip pat nuo bankroto išgelbėjo prekės ženklą „Harry Winston“.
Savo įmonėje M.Busseris norėjo gaminti tokius laikrodžius, kokių nebuvo kitur. Tačiau verslo pradžioje „Excel“ skaičiuoklė parodė, kad šiam sumanymui įgyvendinti jis turėjo per mažai pinigų.
Gal todėl per pirmuosius dešimt metų M.Busseris keturis kartus atsidūrė arti bankroto.
„Atrodė, kad tai niekada neturėtų būti verslas, o visada tik bandymas išgyventi“, – sakė jis.
Tuomet verslininkas dirbdavo po 16–20 valandų per parą, o sau mokėjo tik pusę anksčiau gauto atlyginimo. „Iki 2023-iųjų negalėjau net įsigyti savo paties laikrodžio“, – prasitarė „MB & F“ generalinis direktorius.
Dabar ant riešo jis nešioja laikrodį, kurio kaina siekia 195 tūkst. eurų.
Idėjos verčia iš koto
Palyginti su „Rolex“, „Omega“ ir kitais šio verslo sunkiasvoriais, „MB & F“ tėra mažytė žuvelė. Darbuotojų – vos per 60, per metus pagaminta produkcija telpa ant stalo, apyvarta siekia 50 mln. eurų.
Pagal pastarąjį rodiklį įmonė net nepatenka tarp 50 didžiausių Šveicarijos laikrodžių prekių ženklų. Tačiau šio prekės ženklo svarba pramonei yra milžiniška.
M.Busseriu ir jo komanda žavisi, ją beveik garbina ne tik specializuota žiniasklaida ir aistruoliai visame pasaulyje, bet ir žmonės, kurie niekada negalėtų įsigyti jų gaminio. Net konkurentai neištaria nė vieno blogo žodžio.
Tiesiog niekas kitas nedrįsta gaminti tokių laikrodžių. Bendrovė įrodė, kas įmanoma, kai atitrūkstama nuo tradicinių formų ir procesų. Įmantriausius savo kūrinius M.Busseris vadina laiko matavimo prietaisais.
Tai labiau skulptūros, kurias galima užsidėti ant riešo. Jos primena erdvėlaivius ir ateivius arba gyvūnus, pavyzdžiui, tą patį buldogą iš komikso. Tokie žaislai ir figūros įkvepia M.Busserį jau nuo vaikystės.
Antai safyro stiklo versija „HM9“ primena lėktuvo variklį: per skaidrų korpusą matomas sudėtingas laikrodžio mechanizmas, kuris netelpa į jokį kitą laikrodį.
Beveik visi tiekėjai, į kuriuos kreipėsi „MB & F“, manė, kad taip suformuoti safyro neįmanoma. Jo sujungimo su metaliniu korpusu metodą sukūrė ši bendrovė.
Nepaisant didžiulių „HM9“ matmenų, jį stebėtinai malonu nešioti, bet laikrodis netelpa po jokia marškinių rankove. Modelis negali net rodyti sekundžių, bet kainuoja 487 tūkst. eurų.
Plėtra visiškai nerūpi
Artimiausioje ateityje „MB & F“ vargu ar reikės ieškoti naujų klientų. M.Busseris subūrė būrelį turtingų kolekcininkų ir mecenatų, o maždaug 1,3 tūkstančio iš jų yra „Tribe“ (išvertus iš anglų k. – „gentis“) klubo, kuriame gali registruotis bendrovės laikrodžių pirkėjai, nariai.
Plėtra įmonės įkūrėją ne itin domina, veikiau priešingai. 2023 metais „The M.A.D. House“ pagamino 419 laikrodžių, pernai – panašiai. Čia neverta ieškoti nuolatinio pramoninės gamybos siekio – produktyvumo.
Vieno laikrodžio mechanizmo sukūrimas gali kainuoti ne vieną milijoną Šveicarijos frankų ir trukti 5 metus. „MB & F“ sukūrė daugiau kaip 20 laikrodžių mechanizmų ir kiekvieną kartą pradėjo nuo nulio.
Viena forma kartais montuojama į 100 laikrodžių, tačiau ne daugiau. Vertinant finansiniu požiūriu, tai visiška nesąmonė.
Šis sąmoningas pinigų švaistymas – pagrindinė itin didelių kainų priežastis.
Pagelbėjo pandemija
M.Busseris sakė, kad dėl savo pirmųjų laikrodžių reklamos kaip patrakėlis keliavo aplink pasaulį. „Nebuvo paprasta rasti žmonių, kurie galėtų skirti 70–250 tūkst. eurų. Tie, kurie turėjo šias sumas, galbūt pasirinko itin solidžius prekės ženklus, pavyzdžiui, „Patek Philippe“, – pasakojo verslininkas.
Iš pradžių tik nedaugelį žmonių sudomino gaminiai, kurie neatrodė taip, kaip atrodo rankiniai laikrodžiai.
Koronaviruso pandemija pakeitė viską. M.Busseris savo instagramo paskyroje pradėjo gyvai bendrauti su savo sekėjais.
„Staiga manęs ėmė klausytis šimtai žmonių – tuo metu, kai didieji prekės ženklai dingo ir jų komunikacija sustojo. Mūsų balsas nebuvo garsus, bet kai visi kiti liovėsi kalbėti, mes buvome išgirsti“, – sakė „MB & F“ įkūrėjas.
Bendrovės laikrodžių paklausa augo, bet gamyba – ne. Netrukus „MB & F“ laikrodžių buvo galima įsigyti tik antrinėje rinkoje. Bet ir ten jie greit tapo tokie pat brangūs kaip ir nauji.
Prekės ženklas tapo įdomus kolekcininkams. „Tai nėra labai romantiška žinia, tačiau pasiekus šį tašką paklausa labai išaugo“, – sakė M.Busseris.
Suderėjo su „Chanel“
M.Busseris, įkopęs į savo sėkmės viršūnę, pakeitė požiūrį į asmeninį gyvenimą.
„Po 2020-ųjų netekau kai kurių draugų – jie mirė nuo vėžio ar širdies infarkto. Jie buvo mano amžiaus, geriausios fizinės formos, bet staiga jų nebeliko.
Man tapo aišku, kad dauguma žmonių neigia mirtį, apie tai niekada negalvojame arba nekalbame“, – sakė verslininkas.
Jis nusprendė, kad ateityje norės daugiau laiko praleisti su žmona ir dviem dukterimis.
Kas vadovaus bendrovei, kai M.Busseris mirs? Kam ji priklausys? Kas kurs laikrodžius?
Beveik viskas jau aišku. Gamybos vadovui S.Kriknoffui priklauso 15 proc. bendrovės akcijų, o 25 proc. už neįvardytą sumą praėjusią vasarą įsigijo prabangos prekės ženklo „Chanel“ savininkai, mainais pažadėję nieko įmonėje nekeisti.
M.Busseris valdo 60 proc. akcijų, kurias perrašė savo šeimai. Jei ji kada nors savo akcijas norėtų parduoti, pirmumo teisė priklauso „Chanel“ – ji toli į ateitį žvelgianti šeimos kompanija.
Turi naują kūrėją
Jau apsispręsta, kas po M.Busserio kurs beprotiškiausius pasaulio laikrodžius. Kitu kūrybiniu „MB & F“ direktoriumi bus Maximilianas Maertensas – Berlyne gyvenantis 35-erių dizaineris, kuris po savo studijų kaip praktikantas pradėjo dirbti įmonėje.
Jo kabinete būsimų laikrodžių modelių numeriais pažymėti stalčiai išduoda, kad jis jau žino, kaip bendrovei išlikti tokiai, kokia ji yra, ar net dar pajėgesnei.
M.Busseris įsitikinęs savo globotinio gebėjimais: „Jis beprotiškai talentingas, jo idėjos daug labiau netikėtos nei dabar yra mano. Privalau šį deimantą tik nušlifuoti.“
Prie kito modelio su numeriu 12, kuris turi būti pristatytas 2026-aisiais, naujasis bendrovės kūrybos direktorius jau prisidėjo.
„Idėja buvo mano, bet ją 100 procentu įgyvendino M.Maertensas. O „HM13“ jau bus visiškai jo kūrinys“, – sakė M.Busseris. („Der Spiegel“, LR)