Šiandien „Ceramicat“ – tai kur kas daugiau nei tik keramikos dirbiniai. Tai – emocija, patirtis ir kvietimas švęsti kiekvieną dieną.
Tvarumas – ne mada, o pamatinė kūrybos idėja
„Niekada nesiekėme būti dirbtinai tvarūs ar vaikytis mums nepriimtinų reklaminių žinučių – atsakingas vartojimas, etiška, lėta ir gamtą tausojanti kūryba visada buvo ir yra natūrali mūsų kasdienybės dalis“, – sako Inga. Jau nuo pirmųjų žingsnių „Ceramicat“ veikloje, kūrėjų pora rinkosi atsakingą gamybą, pakuotes ir mažus produktų kiekius, kuriuos jie gali sukurti savo dviejų rankomis. Tokie sprendimai lėmė, kad šiandien jų verslas organiškai atitinka šiuolaikinio vartotojo vertybes – lėtą vartojimą, pagarbą daiktui ir aplinkai.
Verslo genas: bendruomenė, idėjos ir emocija
Per septynerius metus „Ceramicat“ subūrė ne tik klientų ratą, bet ir ištikimą bendruomenę. Jie – ne tik pirkėjai, o žmonės, su kuriais dar iki gaminio įsigijimo užsimezga šiltas, draugiškas ryšys. Mes sakome, kad iškeliavęs ir jų namuose apsigyvenęs puodelis, lėkštė ar vaza – sukuria dar stipresnį ryšį. Ir jie visada grįžta. Jie dovanoja. Jie pasakoja apie „Ceramicat“ kitiems. Didžioji pardavimų dalis yra iš rekomendacijų, istorijų.
„Kai viską darome su užsidegimu ir meile, tikime, kad ir kiti tai jaučia“, – sako Inga ir Viktoras. Tai, kas prasidėjo kaip nedideli užsakymai, šiandien virto tvirtu, sąmoningu verslu. „Ceramicat“ gaminius renkasi privatūs klientai, restoranai, kavinės, įmonės – visi, ieškantys dovanos, kuri būtų išskirtinė ir tikra.
„Mūsų verslo esmė – emocija. Klientai perka ne daiktą, o jausmą. Mūsų indai kviečia sustoti, pajausti, švęsti dabarties akimirką. Mūsų rankomis lipdyti keramikos dirbiniai tampa šeimos ir švenčių tradicijų dalimi.“
Naujos idėjos: kai farmacija susitinka su keramika ir draugystė su kitais Lietuvos autoriais
Neseniai „Ceramicat“ kūrėja Inga, turinti farmacininkės išsilavinimą, įgyvendino vieną itin asmenišką ir ilgai brandintą svajonę – sukūrė lėkščių kolekciją, įkvėptą vaistingųjų augalų pasaulio. Ant kiekvienos lėkštės – kruopščiai įspaustas augalas. Tai ne tik estetiški dirbiniai, bet ir tylūs pasakojimai apie gamtos galią, švelnumą bei gydančią jos energiją.
„Tai – labai asmeniškas projektas. Norėjau apjungti abi savo pasaulio puses – mokslą ir meną. Farmacija visada buvo mano gyvenimo dalis, bet keramika leido ją išreikšti kitaip – per vaizdą, faktūrą, jausmą“, – pasakoja Inga.
Ši kolekcija netruko pavergti žmonių širdis. Pirkėjai jas įsigyja ne tik kaip funkcionalius indus, bet ir kaip dekoratyvinius meno kūrinius – kabina ant sienos, komponuoja interjeruose. „Nustebino, kad žmonės taip jautriai sureagavo į šią idėją. Kiekvienas augalas lėkštėje jiems pasakoja savo istoriją – apie sveikatą, natūralumą, ryšį su gamta“, – sako kūrėja.
Visai netrukus „Ceramicat“ pristatys ir dar vieną naujieną – kartu su „Laimės kamertono“ kūrėja Ieva Mažionyte – Lukoic sukurtus puodelius su fraktalų motyvais. Tai – riboto leidimo, vienetiniai kūriniai, gimę iš dialogo tarp skirtingų sričių kūrėjų. „Šie puodeliai – tarsi maža kasdienybės žinutė, skirta tam, kuris jį laikys savo rankose“, – pasakoja Inga. Kiekvienas fraktalas puodelyje nėra tik dekoro elementas – tai subtili vizuali energijos forma, perteikianti tam tikrą nuotaiką, vibraciją, kvietimą įsiklausyti į save. Skirtingi spalviniai deriniai gimsta ne atsitiktinai – jie tarytum patys „išsirenka“ savo žmogų ir atkeliauja būtent tada, kai labiausiai reikia vienos ar kitos spalvos, jausmo, šilumos.
Kūrybinis bendradarbiavimas su Ieva gimė Lietuvos kūrėjų bendruomenėje, kuri vienija vertybiškai stiprius žmones – idėja gimė iš panašios pasaulėžiūros ir noro kurti daugiau nei daiktą. Tai – energijos talismanai, gimę iš lėtos kūrybos ir didelio dėmesio kiekvienai detalei.
Žinutė, kurią norėtųsi palikti kiekvienam
„Labai norime, kad kiekvienas mūsų dirbinys būtų kaip maža šventė – tylus priminimas apie grožį, tikrumą ir jaukumą. Kad atneštų namams ne tik estetiką, bet ir jausmą“, – sako Inga ir Viktoras.
Tai ir yra jų verslo genas – augti per vertybes, kurti per santykį, o verslą vystyti lėtai, bet užtikrintai, išlaikant tai, kas brangiausia: žmogiškumą, šilumą ir tikėjimą tuo, ką darai.