Meilė gamtai širdyje užėmė ypatingą vietą
„Kai dar mokiausi 2–3 klasėje, iš upelio gaudydavome vėžius – juos parduodavome tokiam zootechnikui. Kartą ateinam prie upelio, žiūrim, vėžiai iš vandens lipa į krantą. O dieną prieš matėm, kaip lėktuvai skraido ir barsto trąšas. Įsivazduokit, kaip jautriai sureagavo“, – pasakojo visuomenininkas, verslininkas S.Mičiulis.
Jis pripažįsta, jog upėje išvystą vaizdą sapnavo dar ne vienerius metus. Ne todėl, kad neteko „versliuko“. S.Mičiulio meilė gamtai buvo puoselėjama nuo mažens, todėl ir matyti, kaip ši yra niokojama, nebuvo lengva.
„Augau ir gimiau kaime, matėme teršimo mastus kolūkiuose, tarybiniuose ūkiuose, gamyklose“, – prisiminė Vilkaviškio rajone gimęs vyras.
Kokie vėjai atpūtė į Tauragę? Kauno politechnikos institute inžinieriaus-sistemotechniko specialybę įgijęs S.Mičiulis dirbti į Tauragę atvyko pagal paskyrimą.
Vyras juokiasi – iš pradžių norėjo pabėgti iš šio miesto, tačiau krepšinis ir šeima jį vis dėlto susaistė su Taurage. „Dabar nekeisčiau į jokį pasaulio miestą“, – šypsosi.
Gyvendamas Tauragėje S.Mičiulis reikšmingai prisidėjo prie šio miesto gerbūvio kūrimo. Duoklę miestui jis atidavė ne tik 2015–2019 m. eidamas Tauragės rajono savivaldybės mero pareigas, bet ir įkurdamas šiandien jau daugiau nei 30 metų veikiančią įmonę „Bremena“.
Nors direktoriaus pareigas čia jau kurį laiką užima sūnus Šarūnas, pats veiklos pobūdis tik patvirtina didelę S.Mičiulio meilę gamtai – įmonė užsiima energijos taupymo priemonių ir alternatyvių ekologiškų šildymo technologijų pritaikymu praktikoje.
Klausiate, ką reiškia pavadinimas „Bremena“? Šis S.Mičiuliui turi itin svarbią simbolinę prasmę.
„Bremena yra mažas upelis, kuris teka per Šilalės ir Tauragės rajonus. Ten, kur upelis įteka į srauniąją Akmeną, yra Indijos kaimas, stūkso Indijos piliakalnis. Bremena yra senas sanskrito žodis, reiškiantis išsaugojimą“, – pasakojo S.Mičiulis.
Rodė pavyzdį ne tik Žemaitijoje, bet ir Baltijos regione
Apžvelgdamas visus 33-ejus įmonės gyvavimo metus, pašnekovas pastebi, jog ne tik verslą, bet ir visą Lietuvą per šį laikotarpį supurtė ne vienas išbandymas.
„Buvo užblokuotas medžiagų, energetinių resursų tiekimas į Lietuvą, eksportas, bankrutavo bankai, tame tarpe – vienas, kuris nunešė mūsų penkerių metų apyvartines lėšas. Vėliau ekonominės krizės, COVID-19 pandemija, dabar – nežinomybę ir bauginimus keliantis karas Ukrainoje“, – vardijo S.Mičiulis.
Paklaustas, kaip „Bremena“ atlaikė visus neramumus, vyras nė akimirkai nesudvejojo.
„Nors buvo labai sudėtingų momentų, širdis labai džiaugdavosi, kai suprasdavau, kad inovacijos, kurias pirmieji pritaikėme Žemaitijoje, Lietuvoje ar Baltijos valstybėse, buvo sėkmingos“, – sakė S.Mičiulis.
Štai 2006 m. įmonė saulės energija apšildė Tauragės Švč. Trejybės bažnyčią ir parapijos namus – čia sumontuotas geoterminis šildymas su 29-iais giluminiais zondais. Tuo metu tai buvo didžiausias tokio tipo projektas Baltijos šalyse.
O Žemaitijoje įmonės vardas plačiai nuskambėjo 1999 metais – tuomet „Bremena“ įvykdė tarptautinį projektą „Kvėdarnos katilinės rekonstrukcija“, kurio metu sumontuotas katilas su automatiniu kuro padavimu. Katilas naudojo vietinį kurą – medienos atliekas ir durpes. Tai buvo pirmoji tokio tipo katilinė Žemaitijoje.
Ir tai – ne vienintelis kartas, kai įmonė garsino savo vardą šiame Lietuvos regione. Žygaičiuose (Tauragės r.) „Bremena“ įrengė pirmąjį grūdais kūrenamą katilą Žemaitijoje.
„Dalyvavome konkurse, visi siūlė granules, kurios buvo 50 proc. brangesnės, nei grūdai. O mes rizikavom ir kūrenom grūdais. Aišku, gerų grūdų nenaudojom“, – pridūrė S.Mičiulis.
Pašnekovas prisimena, kad toks katilas sulaukė ir policijos dėmesio, mat kažkas pradėjo kalbėti, jog įmonė gamina… naminukę.
„Nesame to darę, bet kalbos vis tiek pasklido. Vidury nakties į Žygaičius atvažiavo būrys policijos, prižadino kūriką, išgąsdino“, – šyptelėdamas prisiminė S.Mičiulis.
Į darbą savivaldybėje eidavo pėstute
Žaliosios krypties pradininkas Tauragėje džiaugiasi, jog šiandien miestas šildomas daugiausia iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau nepamiršta ir tų laikų, kai buvo kūrenamas mazutas.
„Prieš 35 metus virš Tauragės gyventojų galvų buvo išmetama daugiau nei 17 tūkst. tonų sąlyginių taršos kilogramų.
Dabar galiu pasidžiaugti, kad tauragiškiai išmeta perpus mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, negu statistinis lietuvis“, – šypsojosi S.Mičiulis.
Svarbu paminėti, jog pati Tauragė yra patekusi į 100 Europos Sąjungos (ES) klimatui neutralių ir išmanių miestų misiją, kurios siekis – iki 2030 m. tapti klimatui neutralia savivaldybe.
O nuo 2022 m. „Bremena“ ir pati savanoriškai pradėjo skaičiuoti anglies pėdsaką bei sudaryti jo mažinimo planus. Vien per praėjusius metus šiltnamio efekto dujų išmetimą įmonė sumažino maždaug 64 tonomis.
Pasiekti tokių rezultatų įmonei pavyksta pasitelkiant įvairias priemones – jau daug metų „Bremenos“ patalpos šildomos tik atsinaujinančiais energijos šaltiniais, taip pat mažinamas elektros energijos, degalų vartojimas.
Įdomumo dėlei verta paminėti, jog ir į pokalbį su žurnalistais S.Mičiulis atvyko elektriniu automobiliu.
O tie tauragiškiai, kurie S.Mičiuliui užimant Tauragės rajono savivaldybės mero pareigas darbo dienomis praeidavo netoli savivaldybės pastato esančia Bažnyčių gatve, čia tikrai galėdavo sutikti į darbą ar iš jo pėstute einantį tuometinį miesto merą.
„Tuos ketverius metus sąžiningai ėjau – ryte ir vakare. Žmogui reikia judėti, pabūti gamtoje – geras, tyras oras yra labai reikalingas plaučiams, organizmui.
Kai yra laiko, tikrai pasivaikštau. Šeštadienį praėjau pro savivaldybę ir dar ne vienas – su anūku“, – žurnalistams kovo pabaigoje viešint Tauragėje pasakojo S.Mičiulis.