Ši tekstilės meno forma jai tapo neatskiriama gyvenimo dalimi – išraiškos būdu, kuris su laiku įgijo vis daugiau apimties, gylio ir kryptingumo. Šiandien Monika pasakoja, kaip paveldėtos tradicijos, meninis ieškojimas ir sąmoningas verslo kūrimas susilieja į vientisą, natūraliai augančią visumą.
Audimo amatas: kūrybos ir gyvenimo sintezė „Viskas prasidėjo nuo paprasčiausio smalsumo – noro išbandyti naujus dalykus. Vienas bandymas vedė prie kito, o kūrybiniai atradimai augo palaipsniui,“ – pasakoja Monika. Ši veikla jai tapo ne tik amatu, bet ir būdu perteikti mintis, jausmus, vidines patirtis. Kiekvienas siūlas, kiekvienas ornamentas virto savotišku eksperimentu, kuriame svarbiausia buvo tikėti procesu.
Rankomis austa tekstilė kūrėjai primena istoriją, tradicijas, o senuosiuose raštuose įausta simbolika atspindi gilų ryšį su žmonijos patirtimi. „Man kūryba nėra tik apie rezultatą, bet ir apie procesą, per kurį aš einu kurdama.“
Spalvos, raštai ir vienetiniai gaminiai
Monika pastebi, kad daugelis žmonių mėgsta ir renkasi jos darbus pagal spalvas – tai yra pirmas dalykas, kurį pamato žiūrovas. „Spalvos žmones pritraukia ir įtraukia. Jeigu tai yra aksesuaras ar interjero detalė, dažnai pirmas žingsnis yra spalvos pasirinkimas, o tik vėliau – raštų motyvai ar tekstūros,“ – sako ji. Ši tendencija ne tik atspindi jos darbų estetiką, bet ir leidžia Monikai kurti plataus asortimento kūrinius, kuriuos stebėdamas kiekvienas žmogus gali rasti tai, kas jam patinka, ir įsigyti pagal savo mėgstamą stilių ar esamą interjerą.
„Jeigu žmogus nori kažko specifinio – spalvos, dydžio, dizaino, visuomet esu pasirengusi priimti individualius užsakymus. Tai leidžia man išgirsti klientų istorijas ir kartu atrasti kažką ypatingo, kas atitiktų jų viziją ir poreikius,“ – dalinasi Monika. Pavyzdžiui, 2024 metais ji sukūrė 7 metrų ilgio lininį stalo takelį, skirtą lietuvių išeivių šventei Hartforde, JAV, kuris tapo svarbia šventės dalimi. Kitas įsimintinas projektas buvo lino ir vilnos lovos užtiesalas, sukurtas lietuvės ir prancūzo šeimai Ženevoje, Šveicarijoje.
Kūriniai, pripažinti Lietuvoje ir pasaulyje
Monikos sukurti tekstilės darbai tampa ypatingomis dovanomis ar autentiškais suvenyrais, kalbančiais apie estetiką, istoriją ir vertybes. „Tai – ne vien mano kūriniai. Juose slypi ir mūsų kultūros dalis“, – sako Monika. Interjero audiniai, grafikos paveikslai, šalikai ar aksesuarai – visi jie jau yra atsidūrę žmonių namuose ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Japonijoje, Kamerūne, daugelyje Europos šalių. Tai skatina kitų kultūrų žmones susidomėti lietuviškais raštais – simboliais, kurie nėra vien puošmena, bet ir turi gilesnį prasminį lygmenį.
Iš architektūros – į tekstilės meną
Dar prieš atrandant audimą, Monika kelerius metus dirbo architekte Liuksemburge ir Lietuvoje, o architektūros magistro studijas baigė Olandijoje. Baigiamasis jos darbas buvo nominuotas prestižiniam Archiprix apdovanojimui. Architektūrinė patirtis paliko ryškų atspaudą jos estetinėje raiškoje: būtent tuo laikotarpiu formavosi gebėjimas matyti struktūrą, proporcijas, kompoziciją, kas vėliau natūraliai persikėlė į tekstilę ir grafiką.
Pastaraisiais metais Monika savo darbus – architektūrinius eskizus, piešinius, audimo gaminius – eksponavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos, LR Seimo bei kitose galerijose ir mugėse. Tai savotiškas kūrybinės brandos įrodymas, apjungiantis skirtingus veiklos etapus. Visi šie profesiniai ir meniniai įgūdžiai atvėrė naujas raiškos formas, kurios iki šiol gyvena Monikos kūriniuose – tiek lakoniškoje, architektūriškai išgrynintoje linijoje, tiek išraiškingame audinio rašto ritme.
Audimas sujungia žmones: pašaukimo ir verslo sąsajos
Monika pabrėžia, kad jos veikla paremta dalijimusi – ne tik rezultatais, bet ir mintimis, slypinčiomis už kiekvieno sumanymo. Tuo tarpu iš klientų grįžtamojo ryšio gimsta naujos idėjos, išlieka veiklos gyvybingumas. „Tikiu, kad jeigu turiu dovaną, ji kažkur yra laukiama. Kiekvieno žmogaus, įkvėpto kurti, darbai gali rasti savo vietą – būtent ten, kur jų ieško,“ – dalinasi ji.
Šis tylus žinojimas Monikai suteikia vidinę ramybę, laisvę ir pasitikėjimą natūralia idėjų tėkme. Ji tiki, kad meninė raiška daro svarbų kultūrinį poveikį – ne tik per estetiką, bet ir per ryšį su žmonėmis. „Kurti man yra gyvenimo dalis, ir tik kai dalinuosi savo kūryba su kitais, iš tikrųjų pradedu suprasti jos prasmę ir gylį,“ – sako Monika.
Tvari kūryba kaip gyvenimo filosofija
Savo veiklą Monika grindžia tvarumo principais. „Man svarbu, kad kūryba būtų ne tik graži, bet ir atsakinga. Rankinis audimas išlaiko ryšį su gamta, padeda puoselėti tradicijas, o kartu užtikrina kruopštumą ir ilgaamžiškumą.“ Ji prisijungė prie „Verslo genas“ projekto ne tik kaip kūrėja, bet ir kaip žmogus, tikintis, kad verslas gali augti iš vertybinių pamatų.
Veiklos tęstinumą Monika sieja su žmonėmis, kurie vertina jos darbus, bendraminčių palaikymu bei artimųjų parama. Tai ne tik darbas, bet ir kryptis, kurią ji kasdien renkasi žinodama, jog būtent bendrystė ir prasmingos vertybės leidžia formuotis ilgalaikei, darniai kūrybinei aplinkai, kurioje harmoningai dera tiek tvarumas, tiek verslas.