Arba dabar, arba niekada
Palina į Angliją išvyko būdama vos dvidešimties metų. Kaip ir daugelis mūsų tautiečių, lagaminus susikrovė ieškodama geresnio gyvenimo. Pradėjusi dirbti fabrikuose, netruko suprasti, kad nori siekti daugiau, dėl to kibo į mokslus.
„Įdomiausia, kad pirmiausia fabrike gerai išmokau ne anglų, o lenkų kalbą, – juokiasi. – Supratau, kad dirbama fabrike daug nepasieksiu. Tuomet įstojau į koledžą, pradėjau mokytis turizmo, vėliau įgijau ir viešbučių administratorės išsilavinimą.“
Baigusi studijas ji pradėjo kilti karjeros laiptais, gavo gerą darbą – vadovavo vieno viešbučio restoranui. Darbas klientų aptarnavimo srityje Palinai labai patiko, tačiau širdis kirbėjo savo jėgas išbandyti vestuvių planuotojos rolėje.
Ilgainiui mergina pradėjo svarstyti ir apie galimybę savo svajonės siekti ne svetur, o Lietuvoje. „Grįždavau aplankyti šeimos, o atgal į Angliją skrisdavau pro ašaras... Vieną dieną supratau, kad jei negrįšiu į Lietuvą dabar – negrįšiu niekada. Nors turėjau gerą darbą, pripažinimą, nesijaučiau ten sava. Suprantate, tu viską gali pasiekti, bet užsienyje esi emigrantas, į tave žiūrima kitaip nei į vietinius“, – prisimindama sunkiai žodžius renka pašnekovė.
Verslo galimybę įžvelgė įsigytoje sodyboje
Po 17 metų grįžus į Lietuvą teko viską pradėti nuo švaraus popieriaus lapo, o pirmieji mėnesiai buvo tikras išbandymas. Teko greitai apsispręsti – kraustytis į Kauną ar Vilnių, ar likti gimtuosiuose Kėdainiuose ir karjerą lipdyti nuo nulio.
„Pagal mano specialybę daugiausia darbo būčiau radusi didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet man ten nepatinka, nemėgstu spūsčių, triukšmo. Kėdainiai – mano gimtasis miestas, čia jaučiuosi geriausiai“, – savo sprendimą grįžti į Kėdainių kraštą argumentuoja Palina.
Grįžusi namo pirmiausia įsigijo sodybą prie ežero. Pradėjusi ją tvarkyti, visai netikėtai čia įžvelgė verslo galimybę.
„Taip prasidėjo mano pirmieji žingsniai verslo link. Kadangi tuo laiku žvalgiausi, kas galėtų sutvarkyti mano sodybą, domėjausi įmonėmis, jų paslaugomis, kainomis ir netikėtai pradėjau kurti planus, kodėl gi man viso to neįgyvendinus pačiai“, – savo istorija dalijasi Palina.
Ilgai nelaukusi įkūrė MB „Kastranga“, teikiančią žemės kasimo darbus, krautuvo paslaugas ir pan. Įsigijo ir pirmąją techniką – krautuvą ir jį išbandžius, suprato, kad tai yra jos sritis. „Kaip sakoma, užsivedžiau. <...> Be to, mano tėtis dirba miškuose su sunkiasvore technika. Jį nuo mažens stebėdavau, nuo mažens mane tokia technika traukė“, – šypsosi kėdainiškė.
Didelė paskata imtis verslo Palinai buvo ir jos brolis Marius. Jis taip pat jau buvo sugrįžęs iš užsienio, Kėdainiuose pradėjo kurti namų gerbūvio verslą, dirbo ekskavatoriumi, sesei pasiūlė bendradarbiauti: „Pamaniau, jeigu sudėsime mano žinias klientų aptarnavimo srityje su brolio patirtimi techninėje pusėje – išeina neblogas biznis.“
Šiandieną sesės ir brolio tandemas dirba su individualiais užsakymais: kasa nuotekų, lietaus surinkimo sistemas, šiltina namų pamatus, įrengia drenažo sistemas, padeda nusausinti sklypus aplink sodybas. Nemažai darbo duoda ir elektros stulpus savo sodybose šalinantys gyventojai, kurie elektros linijas dėl saugumo kasa po žeme.
Palina neslepia, kad žemės kasimo darbai reikalauja specifinių žinių. Dėl to pasitaikius progai ji pati vyksta į darbus, stebi brolį ir iš jo mokosi šio amato.
„Atvažiuoju, o kai kurių didesnių įmonių atstovai žiūri į mane plačiomis akimis. Bet pabendravus su šios srities profesionalais vyrais jie man atvirauja: „Žinok, su moterim daug fainiau ir bendrauti.“
Ne visi savo klientams skuba kelti ragelį
P.Kazanceva sako, kad klientų aptarnavimo sferoje įgytos žinios puikiai pasitarnauja vadovaujant įmonei, priimant klientų užklausas. Ją stulbina pasakojimai, kad kai kurios įmonės leidžia sau neatsiliepti į klientų skambučius, o sąmatas kartais „nukabina iš dangaus“. Dėl to Palina užtikrina – prieš sukirsdama rankomis su nauju klientu ji atlieka skaičiavimus su „Excel“ ir kiekvieną eilutę pagrindžia.
„Klientai nori aiškumo, kas, kur ir kiek kainuoja, o mes, žinoma, norime dirbti pelningai, – paaiškina pašnekovė. – Kėdainiuose, atrodo, žemės kasimo darbais užsiima ne viena įmonė, bet, žmonės sako, surasti patikimą – ne taip paprasta. Atrodo, toks paprastas dalykas, bet kai kurios įmonės net nekelia savo klientams ragelio.“
Metus įmonei vadovaujančią Paliną nustebino ir tai, kad aplink Kėdainius įsikūrusios įmonės dažnai sulaukia užklausų iš Kauno rajono gyventojų, o kėdainiškiai į pagalbą šaukiasi kauniečių firmas. Dėl to jai dažnai tenka vykti į Kauną ir šio miesto apylinkes.
„Galvojame, kodėl taip yra? Gal Kėdainiuose nėra įmonių, kuriomis buvo galima pasitikėti?“, – verslininkė bandė surasti atsakymą, kodėl kraštiečiai ieško įmonių kitame rajone.
Netolimoje ateityje Kazancevai norėtų pasiūlyti ir platesnį paslaugų spektrą, svarsto apie sodo ar vejos priežiūros darbus. Kol kas jų norus riboja tik finansai: „Daug investicijų reikia įvairiems technikos priedams. Pavyzdžiui, žemės dirbimo priedas kainuoja apie 12 tūkst. eurų. Pirmiausia mums reikia uždirbti.“
Nori įdarbinti daugiau moterų
Įmonėje šiuo metu darbuojasi tik Palina ir jos brolis Marius, tačiau jiedu norėtų įdarbinti ir daugiau žmonių. Palina užsimena, kad jų komandą galėtų papildyti moteris.
„Man taip gražu, kai matau kitos kompanijos vairuotoją, po Kėdainius zujančią su pilnais žvyro vilkikais. Norėčiau ir aš, kad į šią sritį ateitų daugiau moterų. Joms trūksta praktikos, tikiuosi, kad jos išdrįs savo jėgas išbandyti pas mus. Juk vis girdime, kad moterys uždirba mažiau už vyrus, o šiame sektoriuje tikrai galima uždirbti gerą algą“, – tvirtina Palina.
Ji taip pat pradėjo domėtis, kaip savo jauną verslą galėtų sukti tvarumo keliu. Palina stengiasi kiek įmanydama skaitmenizuoti tam tikrus procesus, svarsto ateityje įsigyti naujesnę techniką, naudojančią mažiau degalų. „Tvarumas juk ne tik apie ekologiją. Tai plati sritis, čia stengiuosi gilinti savo žinias“, – dirbti paliekant kuo mažesnį pėdsaką aplinkai siekia jauna verslininkė.
Kuria naują verslą
Kėdainiškė mažais, tačiau tvirtais žingsniais juda link dar vienos savo svajonės įgyvendinimo. Į Jungtinę Karalystę ji ruošiasi eksportuoti nedidukus Lietuvoje surinktus karkasinius modulinius namelius.
„Esu užmezgusi kontaktus, kurie man padės šiuos namelius išvežti į Jungtinę Karalystę. Suprantu, kad transportavimas sudėtingas, logistika brangi, bet viską įvertinus, šis verslas vis tiek pelningas“, – nauja idėja užsidegusi pašnekovė.
Optimizmo nestokojanti moteris, prisiminusi savo pirmuosius žingsnius kuriant verslą Lietuvoje, tvirtina, kad tiek pasiekti vienai būtų buvę daug sunkiau, jei ne pagelbėti sutikę žmonės. Ypač daug žinių ji įgavo bendradarbystės centre „Spiečius“.
„Čia žinių sėmiausi beveik metus. Jos mane atvedė iki ten, kur esu dabar. Viena, kai gyveni užsienyje ir svajoji apie verslą Lietuvoje, o visai kas kita, kai grįžti ir neturi žalio supratimo, nuo ko pradėti. Čia pažįstamų jau praktiškai neturėjau“, – atvirauja įmonės vadovė.
Paklausta, ką pasakytų jos istoriją skaitantiems emigrantams, Palina nė nemirktelėjusi atsako: „Paraginčiau nebijoti ir grįžti namo. Jei nesieksi svajonės – taip ir nesužinosi, kaip viskas atrodytų jai išsipildžius. Be to, svajonės keičiasi, reikia tiesiog imti ir daryti. Lietuvoje yra daug galimybių. Žinoma, reikia nebijoti prašyti pagalbos ir klausti. Esu be galo dėkinga visiems, kurie man padėjo ir atsakė į daugybę mano klausimų“, – savo pavyzdžiu bando įkvėpti ir kitus siekti savo tikslų P. Kazanceva.