Čia pat – ir jos dirbtuvės, kuriose moteris kuria dekoro elementus panaudodama stabilizuotas samanas ir kitus augalus. Tokios samanos, kaip pasakoja D.Veličko, išsilaiko 10 metų – jų nereikia nei laistyti, nei kaip kitaip prižiūrėti. Kuo puikiausiai ištveria tamsą ir drėgmę vonios kambaryje.
Tik nuėję į mišką jų taip paprastai neprisirinksite – tokios samanos specialiai auginamos Skandinavijoje, po to – užkonservuojamos.
Pirmą kartą prie tokių augalų Dovilė prisilietė prieš šešerius metus – tuo metu Lietuvoje stabilizuoti augalai dar nebuvo taip išpopuliarėję.
„Mano būsimas vyras dirbo su mediena, gamino rėmus, dirbo su stiklu. Sykį pagamino rėmą ir ėmė svarstyti, kuo jį užpildyti. Galvojome, ieškojome, o vienoje parduotuvėje pamatėme samanas maišelyje. „Pabandom?“ „Pabandom!“.
Padarėme savo pirmąjį nedidelį rėmelį, juo pasidalinome feisbuke. Pamatė draugai – patiko, užsinorėjo ir jie, tada kiti“, – pačią pradžią prisimena pašnekovė.
Tokių dekoro elementų gerbėjų ratas plėtėsi, o Dovilė su antrąja puse suprato – patinka žmonėms tokie dalykai: kažkas nauja, nematyta, užsisako ne tik sau, bet ir neša dovanų.
Jiedu ėmė galvoti, kad tai – visai įdomi veiklos niša. Dovilė daug metų dirbo su marketingu, todėl ėmė aktyviau savo darbus skelbti socialiniuose tinkluose, sukūrė prekės ženklą „Miškas galvoje“.
„Kai čia dar negyvenome, viskas, ką darėme per karantiną – važiavome į mišką. Jau ir pažįstami ėmė sakyt – jums tik miškas galvoje. Iš to ir gimė pavadinimas“, – juokiasi moteris.
Savo verslą ji su vyru ėmė vystyti pamažu, neturėdami rimtų planų. Lygiagrečiai dirbo kituose darbuose.
Daugiau akių pasidairyti į jų gaminius galėjo Nemenčinėje vykusioje Kaziuko mugėje. „Sugalvojau, kad būtų įdomu pabandyti čia sudalyvauti – jei ir nepasiseks, nieko neprarasime. Bet jau patį pirmąjį kartą mums pasisekė tiesiog fantastiškai, žmonių buvo be proto daug!“, – džiaugiasi D.Veličko.
Tik tokių gaminių, kuriuos gabeno į pirmąją mugę, ji daugiau nebedaro – nebent to konkrečiai paprašo užsakovas. Mat Nemenčinėje jie ant prekystalio išstatė pačių įvairiausių spalvų samanas – rožines, geltonas, mėlynas, žalias...
„Samanų natūrali spalva – balta, todėl jas galima dažyti. Mūsų pirmoji mugė buvo spalvota, – juokiasi pašnekovė. – O žmonės pradėjo raginti kažką pagaminti su baltomis samanomis – esą jiems būtų įdomu pamatyti. Padarėme, bet niekam nepatiko: žalia spalva ramina, pritraukia akį, į namus atneša miško įspūdį, o balta spalva pasimeta. Ryškios spalvos patraukia žmones, bet kur tą rožinę namie pritaikysi“.
Tačiau Dovilės gaminiai rado pirkėją – individualių užsakymų atsirado tiek, kad moteris ryžosi mesti ankstesnį darbą ir atsidėti savo verslui. „Jau tikrai visiškai miškas mano galvoje“, – plačiai šypsosi ji.
D.Veličko nevynioja į vatą ir sako tiesiai: buvo labai baisu – juk dabar viskas krito ant jos pečių. Bet lūkesčiai visiškai pasiteisino.
Vienas įsimintiniausių užsakymų – 12 metrų amarantais, daugeliui geriau žinomų kaip burnočiai, dekoruota siena. Svyrančiais augalais pasipuošė vienas Vilniaus senamiesčio restobaras.
Apskirtai dekoracijas su stabilizuotais augalais dažnai renkasi viešbučiai, SPA, biurai – tokioms puošmenoms nereikia visiškai jokios priežiūros. O jei tai samanos – jos dar ir orą valo. „Augalas tinginiams! Nei lieti, nei kitaip prižiūrėti. Minkštosios šiaurės elnių samanos reaguoja į drėgmę: kai jos mažiau, samanos tampa sausesnės, kai drėgmės užtenka – šlapesnės“, – sako pašnekovė.
Kol kas ji augalus perka jau stabilizuotus, nes, kaip sako Dovilė, pati stabilizavimo technika – gana sudėtinga. Bet pašnekovė svarsto, kad anksčiau ar vėliau veikiausiai ir patys to imsis, tik kad tai – daug kantrybės reikalaujantis darbas, ir kainuotų, panašu, brangiau, nei pirkti iš kitų.
„Bet smalsu ir įdomu: norisi geriau pažinti medžiagą, su kuria dirbu, daugiau apie ją sužinoti. Kol kas milžiniškų verslo planų neturime – norime apeiti Lietuvos ribas. Didžiausias planas – el. parduotuvė, kad žmogus mūsų darbų galėtų įsigyti ne tik mugėse“, – sako D.Veličko.
O mugių per metus ji aplanko ne taip ir mažai – Dovilė skaičiuoja, kad jų gali būti apie dešimtį. Tik vasarą samanoms saulėje per karšta, todėl šiuo periodu į muges nevažiuoja. Ir į užsienį nevyksta. „Dar čia visų žmonių nesutikome, visko neapėjome“, – kalba pašnekovė.