R. Nagelė prisimena, kad jam miškas visuomet buvo prie širdies, dar paauglystėje teko bendrauti su miškininkais, dažnai su tėčiu važiuoti malkauti, savaitgaliais būti miške, tad nedvejodamas ir pats rinkosi šį kelią – baigęs vidurinę mokyklą, nedelsdamas nuvežė dokumentus į tuometę LŽŪA (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademija).
Pasak R. Nagelės, studijų periodas buvo aktyvus. „1986–1990 m. buvo permainų, laisvos Lietuvos kūrimosi, naujovių, pokyčių laikotarpis. Supratau, kad įgytos žinios yra stiprus pagrindas, kurį dar reikės išmokti derinti praktikoje. Tad daugiausia dėmesio skyriau pačiai miškininkystei. Vėliau nuostata, kad miškininkavimas – fiksuotas, paprastas darbas, pasikeitė. Suvokiau, kad miškas – erdvė kūrybai, vieta, kur dirbdamas ne tik pavargstu, bet ir pailsiu. Juk vaikščioti po miškus – didžiulis malonumas“, – pasakoja R. Nagelė.
Miškas reikalauja atsakingo darbo
Per 200 ha miško valdantis profesionalus miškininkas-praktikas įsitikinęs, kad bet kokį darbą reikia atlikti atsakingai ir kokybiškai.
„Miške nepasiblaškysi. Veikla turi būti kryptinga, apgalvota, tvarkytis reikia ūkiškai, kad turėtume, ką savo miškuose parodyti. Naujos technologijos – ženkli pagalba miškininkystėje, tačiau aš visuomet sakau ir sakysiu, kad miškas reikalauja akių ir rankų. Reikia pastebėti, pamatyti, turėti specifinių žinių, kaupti patirtį, planuoti darbus ne šiai dienai, o keliasdešimčiai metų į priekį. Miško darbai – ne tik kirtimai. Protingai dėliojant ir tvarkantis, įmanoma gauti pajamų ir planuoti, kurti ateitį, užauginti tokį mišką, kuris džiugins akis ir širdį“, – apie miškininkavimo meną kalba optimizmo ir kantrybės nestokojantis R. Nagelė.
Hobis, tapęs papildomu verslu
Miškininkystė – R. Nagelės pašaukimas, tačiau tai netrukdo puoselėti ir kitą įtraukiančią veiklą – vynuogių auginimą ir vyndarystę.
„Per tiek metų atradau, kad tėviškė man brangus ir širdžiai mielas kraštas. Čia šalia uogomis turtinga ir Roksalos pelkė, tad neatleistina būtų šių gėrybių nepanaudoti“, – juokauja miškininkas, kartu su šeima vynuogyne auginantis apie 20 rūšių vynuogių.
Miškas, uogos, graži gamta, kodėl viso to neparodyti? Svečiams įdomu susipažinti su vietiniu vynuogių ūkiu, nuostabiomis apylinkėmis. Pasak R. Nagelės, tai nauja intelektualių žmonių veikla, ypatingos Lietuvos parodymas svečiui.
Gyventi subalansuotai = gyventi prasmingai
Jeigu būtų galimybė grąžinti laiką atgal, R. Nagelė nieko nekeistų, bet stengtųsi viską padaryti geriau, kokybiškiau.
„Man smagu, kad aš nesimėčiau, neabejojau, likau miškininku ir esu laimingas. Miškininkystėje jaučiuosi kuriantis aukščiausią pridėtinę vertę, gyvenantis tikrą, subalansuotą gyvenimą“, – aiškina R. Nagelė.
Patyrusio miškininko pavyzdžiu pasekė ir jaunesnysis sūnus Simas, taip pat pasirinkęs miškininko profesiją ir jau rimtai gelbstintis tėčiui darbuose.
Galvojantiems apie miškininkystę ar pradedantiems miškininkauti, R. Nagelė linki nebijoti veikti savarankiškai, būti atkakliais, nenuleisti rankų ir po pirmo suklupimo nepasiduoti.
„Tikiu, kad nuoširdžiai dirbantis ir kuriantis žmogus bus pradžiugintas puikiu rezultatu. Požiūris į miškininkystę turi būti ilgalaikis, strateginis ir užtikrinantis pastovumą“, – tvirtai įsitikinęs R. Nagelė.