Ekologas ir karo medicinos instruktorius kuria stalo žaidimus ir net maistą astronomams Sukūrė žaidimą pagal animacinį filmuką „Flow“

„Tuoj apsiverksiu“, – mergaitės, eidamos iš kino teatro, vos tramdė kūkčiojimą. Jausmai, kuriuos sukelia latvių režisieriaus animacinis filmas „Flow“ („Potvynis“), po seanso ima veržtis lauk, ir to nereikėtų gėdytis.

„Oskaro“ ir Auksinio gaublio apdovanojimus už geriausią metų animacinį filmą pelniusi juosta tęsia kelionę po pasaulį ir kitokiu būdu.

Pernai gruodį Latvijos leidykla „Brain Games“ išleido lietuvių sukurtą stalo žaidimą „Flow“, pirmasis 5 tūkst. kopijų tiražas buvo akimirksniu išgraibstytas. Šiuo metu ne tik Latvijoje ir Lietuvoje, bet ir įvairiose Europos valstybėse, Meksikoje bei JAV šio žaidimo yra parduota per 60 tūkst. kopijų.

„Žaidimą „Flow“ kūrėme keturiese, su manimi dirbo Dmitrijus Babičius, Marijus Lapinskas ir Justina Lapinskienė. Visi mes esame susibūrę į stalo žaidimų kūrėjų gildiją „Prototipas“.

Būtent mus pernai susirado Latvijos leidykla „Brain Games“ ir nusamdė. Ji įsigijo animacinio filmo autoriaus teises – galimybę naudoti „Flow“ intelektinę nuosavybę“, – taip apie latvių ir lietuvių kūrybinę bičiulystę prakalbo stalo žaidimų kūrėjas, ekologas, taktinės medicinos instruktorius 45 metų Tadas Kastanauskas.

Anot jo, gana dažnai pasitaiko, kad leidyklos samdo stalo žaidimų kūrėjus taisyklių rinkiniui sukurti.

„Šį darbą mes vadiname mechanika. Pagal sutartį su leidėjais privalome ne tik sukurti taisykles, bet ir testuoti žaidimą.

Jis turi būti nepriekaištingas – negali būti vienos strategijos, kurią pritaikius visada būtų laimima. Negali būti palikta jokių kliuvinių, kurie keltų neaiškumų žaidėjams“, – paaiškino T.Kastanauskas.

Animacinis filmas „Flow“ sukelia daugybę emocijų – gailestį, viltį, džiaugsmą dėl bičiulystės, liūdesį dėl netekties. O žaidimas?

„Tai komandinis žaidimas, kuris atkartoja filmą. Jis nekelia pykčio, nes žaidėjai žaidžia visi kartu, o ne vieni prieš kitus, taigi jie visi kartu arba laimi, arba pralaimi.

Žaidimas nėra sudėtingas, bet turi kelis sunkumo scenarijus. Vienas jų yra mokomasis, tad jį pasirinkus yra didelė tikimybė gana greitai laimėti. Tačiau pagal mūsų sumanymą žaidimo lygį galima pasirinkti ir tokį, kad jis taptų labai sunkiai įveikiamas.

Žaidimo esmė – keturi gyvūnai turi pasiekti laivą, o žaidėjai turi į jį nutiesti srovės kelią. Viskas vyksta realiu laiku – vienam raundui skiriama viena minutė, o laiką skaičiuoja būtent tiek laiko trunkanti muzika.

Jeigu per skirtą laiką to nepavyksta padaryti, pakyla banga ir vandens srovė nuplauna dalį kelio, tad jį tenka vėl ir vėl statyti. Kelio kortelių skaičius yra ribotas, o jeigu bangos dažnai jas daužo, kelio apskritai nepavyksta nutiesti, taigi yra ir veiksmo, ir nuolatinės įtampos“, – taip apie žaidimą papasakojo jo kūrėjas.

„Brain Games“ išleistą „Flow“ žaidimą kūrėjai patys dovanų gavo gruodžio pradžioje – tuo pat metu jis atsidūrė ir prekybos centrų, knygynų bei specializuotų žaidimų parduotuvių lentynose.

„Aš vagiu mano sukurtus žaidimus žaidžiančių žmonių laiką. Užuot žaidę, jie galėtų nudirbti daug įvairių darbų, bet to nedaro. Štai todėl noriu, kad jiems žaisti būtų ir smagu, ir įdomu“, – taip savo veiklos prasmę apibūdino T.Kastanauskas.

Vis dėlto stalo žaidimų kūrimas nėra ta veikla, vien iš kurios būtų įmanoma pragyventi.

„Kurdami žaidimus mes, kūrėjai, savo mintis tarsi paklojame ant stalo – surašome taisykles. Pinigai – jau leidėjo reikalas. Jeigu jis regi, kad žaidimas yra per sudėtingas visuomenei, neinvestuoja ir nesiima jo leidybos“, – paaiškino Tadas.

Pasak jo, Lietuvoje yra tik vienas žmogus, kuris duonai užsidirba kurdamas stalo žaidimus. Tai Urtis Šulinskas, pasaulyje yra išleista apie 20 jo sukurtų žaidimų.

„Mes esame kaip knygų autoriai – gauname tik tam tikrą procentą lėšų nuo didmenoje parduotos žaidimo kopijos“, – aiškino T.Kastanauskas.

Maždaug prieš aštuonerius metus stalo žaidimus T.Kastanauskas pradėjo kurti ir savo, ir sesers vaikams, po to – draugams. Tuo metu jis tiesiog mėgavosi tuo, ką daro, neturėdamas tikslo, kad tie žaidimai kada nors bus išleisti leidėjų.

Pokyčiai prasidėjo, kai prieš trejus metus susibūrė stalo žaidimų kūrėjų bendruomenė, o įvairiuose renginiuose jis pats susitiko su leidėjais.

Šiuo metu Kauno leidykla „Terra Publica“ jau yra išleidusi T.Kastanausko sukurtą žaidimą „Chicken Farm“, o birželį turi pasirodyti jo žaidimas „Baltų kalendorius“, skirtas didžiosioms lietuvių ir latvių metų šventėms.

„Iliustracijas jam kūrė muzikos ir baltų kultūros festivalio „Mėnuo Juodaragis“ dizainerė. Šio festivalio organizatorius Ugnius Liogė, kaip ir dar keletas latvių bei lietuvių mokslininkų, padėjo suprasti, kurie baltų švenčių simboliai yra unikalūs“, – sakė Tadas.

Sutartis dėl šio žaidimo leidybos yra sudaryta su įmone „Kadabra“, turinčia stalo žaidimų parduotuvių tinklą „Hobby Shop“.

Dar vienas T.Kastanausko stalo žaidimas „Pirmoji pagalba“ yra išleistas įmonės SDG („Saugos darbe garantas“) užsakymu.

„Flow“, kaip ir „Chicken Garden“ žaidimai, kuriuose dėmesys skiriamas gamtai, nenutolino T.Kastanausko nuo jo tiesioginių darbų. Jis yra ekologas ir didžiąją dalį darbams skiriamo laiko atiduoda darnios statybos projektams.

Gamta ir jį patį paskatino išmainyti gyvenimą sostinėje į širdžiai daug patrauklesnę vietą – prieš ketverius metus jis su šeima persikėlė gyventi į Motiejiškių kaimą Vilniaus rajone.

T.Kastanauskas dirba konsultacinėje įmonėje ir dažniausiai būna pirmasis žmogus, kuris pirkėjų ką tik įsigytame sklype įvertina biologines vertybes.

„Bandau įtikinti būsimo pastato statytojus ir projektuotojus, kad jie neskubėtų sklype iškirsti medžių, paliktų kuo daugiau žalumos. O kai pastatai iškyla, patariu, kaip sklype įkurdinti kuo daugiau žalumynų, jeigu įmanoma – apželdinti ir stogą, iškelti inkilus, pakabinti vabzdžių viešbučius.

Dažnai klientai – ir privatūs asmenys, ir valstybės įmonės – net nesupranta, kad medžiai ir kita augalija yra vertybė. O Vakarų Europoje, juo labiau Japonijoje, medžiai turi ypač didelę vertę“, – kalbėjo Tadas.

Kita specifinė veikla, kurios jis ėmėsi su Panevėžio įmone „Supergarden“, susijusi su vadinamojo ateities maisto gamyba.

„Ten esu atsakingas už specifinį sektorių – gynybą, kosmosą ir turizmą. Šiuo metu kuriame inovatyvų maistą astronautams – turime sutartį su Europos kosmoso agentūra.

Taip pat bendradarbiaujame su karybos sektoriumi, mūsų užduotis yra sukurti specifinius, funkcinius produktus“, – užsiminė pašnekovas.

Stalo žaidimo kūrėjų gildija kartu su M.Mažvydo biblioteka Vilniuje, Kauno „Ąžuolyno“ biblioteka bei Palangos vasaros skaitykla dukart metuose nemokamas stalo žaidimų dienas „Ateik ir žaisk“.

„Paruošiame daugybę stalų ir kviečiame žmones ateiti, žaisti, pasidomėti, kokių yra naujausių žaidimų, kokių – klasikinių. Visada renginiuose būna mūsų žaidėjų, kurie paaiškina taisykles ir, jei tik yra poreikis, žaidžia kartu“, – sakė Tadas.

Stalo žaidimų pasaulis pramogų sektoriuje atsilieka nuo kompiuterinių žaidimų bei kino pramonės, užtat daugybė dalykų jį vienija su knygomis – tai leidyba, popierius, vizualinis menas, spalvos, herojai, istorijos.

Nėra vienos duomenų bazės, kuri aprėptų pasaulyje sukurtų stalo žaidimų skaičių. JAV veikiančioje duomenų bazėje jų registruota apie 200 tūkst.

Anot T.Kastanausko, pasaulyje iš viso jų turėtų būti apie 300 tūkst., o kasmet išleidžiama apie 1,5 tūkst. stalo žaidimų.

Sovietmečiu stalo žaidimų kultūros apskritai beveik nebuvo, o Vakaruose šie žaidimai išpopuliarėjo maždaug prieš 70 metų. Tuo metu susiformavo ir dvi pagrindinės stalo žaidimų mokyklos – europietiška, kuri remiasi viduramžių tradicijomis, ir amerikietiška.

Pirmasis europietiškos pakraipos žaidimas buvo „Gyvatės ir kopėčios“, susijęs su Tolimųjų Rytų religija. Po truputį jis tapo edukaciniu žaidimu, skirtu mokyti vaikus korektiško elgesio.

Maždaug nuo XX a. vidurio Europoje žaidimai tapo ekonominio pobūdžio. Pagrindiniai jų kūrėjai dirbo Vokietijoje, kur po Antrojo pasaulinio karo nebuvo leidžiami jokie karinio tipo, konfrontaciniai žaidimai. Buvo varžomasi ekonominėje plotmėje, taip atsirado europietiški strateginiai žaidimai.

O amerikiečiai išliko azartiški – rideno kauliukus, lošė kortomis, išaugino egzotiškų temų – zombių, ateivių populiarumą.