Deividas – anykštėnas. Tik prieš kurį laiką buvo išsikraustęs į Vilnių. „Mano pagrindinis verslas buvo internetinis – du ekranai tarp keturių sienų“, – šypsosi.
Tačiau viską pakeitė ta lemtingoji vasara, kai sugalvojęs pabėgti iš sostinės įrengė kukurūzų labirintą. Jau po pirmojo sezono tapo aišku, kad į Vilnių nebegrįš.
Pati kukurūzų labirintų pradžia – prieš 15 metų, tik kitoje Anykščių pusėje nei dabar veikiantis „LABI parkas“.
„Dvejus metus kviečiau į kukurūzų labirintą. Tik kad kukurūzai auga įvairiai: vienu metu atsidarydavome liepos pabaigoje, kitu – rugpjūčio pradžioje, o užsidaryti tekdavo rugsėjo gale. Dirbome tik du mėnesius. Tačiau matydami, kad žmonėms patiko pats labirintų motyvas, galvojome, kaip padaryti, kad jais būtų galima vaikščioti ne du, o bent šešis mėnesius“, – pasakoja šeimos verslą valdantis D.Dilys.
Taip atsirado karklų labirintas, mat šie augalai sužaliuoja jau gegužės viduryje.
O prieš trejus metus jis su komanda pasiekė didžiausio kukurūzų labirinto Lietuvoje rekordą – panorusieji tokios pramogos galėjo nardyti po kelis kilometrus takelių. Likus valandai iki darbo laiko pabaigos į šį labirintą lankytojų nė neįleisdavo.
„Juokaudavome: nebijokit, mes šunis paleidžiame – vis tiek išeisit iš labirinto, – juokiasi D.Dilys. – Bet iš tiesų būna, kai po labirintus klaidžioję lankytojai skambina į informaciją: „Padėkit, nežinau, kur esu.“ Kad būtų paprasčiau orientuotis, esame pastatę kaliauses. Kita vertus, kukurūzai – ne siena, galima kiaurai juos išeiti.“
Vienas Deivido tikslų – išlaikyti klientą, kuris pas juos atvažiuoja kiekvienais metais. Lankytojai reiklūs: jei atvykę dvejus metus neranda ko nors naujo, nebemato reikalo važiuoti.
„Mūsų verslas toks ir yra, kad įpareigoja siūlyti kažką naują. Neužtenka nupirkti paprastą pripučiamą batutą – privalai daryti kažką naujo, unikalaus“, – kalba parko vadovas.
Į naujienas šiemet investuota apie pusė milijono eurų. „Pinigai dideli, – pripažįsta. – Tačiau norime, kad klientas būtų nustebęs.“
Tarp naujienų – atrakcionas „Zip Line Roller Coaster“, kurio niekur kitur Lietuvoje kol kas nėra. Tai – čiuožimas ratuku metaliniu bėgiu. Įprastai trosu leidžiamasi tiesia trajektorija, o Anykščiuose – vingiuota trasa. Bendras trosų ilgis – 180 metrų. Priklausomai nuo pramogautojo svorio užtrunkama apie minutę. Tik lengvesnių nei 40 kg neleidžia – tokie žmonės gali pakibti trasos viduryje.
Šiemet atsirado ir didelis laivas, grandinėlių karuselė, vaikiškos karuselės, batutai, vandens pramogų. Pernai parkai turėjo 40 atrakcionų, šiais metais – 60 pramogų.
Naujų idėjų D.Dilys žvejoja užsienyje – lankosi didžiausiose parodose Europoje, vyko į JAV, Kiniją. „Zip Line Roller Coaster“ Deividas irgi nusižiūrėjo parodoje.
Parko vadovas pasakoja: tarp pramogų pasaulyje vyrauja virtuali realybė, labai plečiasi užsiėmimai viduje. Tik Anykščiuose jie neaktualūs – su tokiomis pramogomis vienu metu galima priimti tik mažesnį žmonių skaičių.
Deividas skaičiuoja: jei per dieną sulaukia tūkstančio lankytojų, o virtualią pramogą per 10 minučių galėtų pasiūlyti keturiems, neįmanoma būtų pasiekti, kad ji taptų prieinama visiems.
„Vargu ar Lietuvoje atsiras ir amerikietiški kalneliai. Mūsų šalis – maža, įsivertinus sezoniškumą, lankytojų kiekį milijoną kainuojantys atrakcionai turbūt nė neatsipirktų“, – skaičiuoja pašnekovas.
„LABI parkas“ – tai 5 hektarai ploto. Aplink esama dar 15 ha – sočiai vietos plėstis. Tik, sako, kiekviena pramoga – ne tik investicija į įrangą, bet ir į žmones, algas. O darbuotojų sezono metu čia – 70, 12 jų dirba ištisus metus.
Be to, ne visos pramogos pasiteisina. Štai sumanymą įrengti dirbtinio ledo čiuožyklą, kad net ir vasarą būtų galima čiuožti pačiūžomis teko pergalvoti. Deividas neslepia: neįvertino, kad žmonės vasarą ateina basomis, todėl kiekvienam teko mauti ne tik pačiūžas, bet ir kojines, po to – nusiauti. Čiuožia kelias minutes, o kur kas ilgiau trunka, kol tam pasiruošia. Galiausiai vietoj čiuožyklos įrengė atrakcioną su mašinėlėmis.
„Padaryti gali bet ką padaryti, bet ar bus tiek klientų? Dėl to plečiamės nuosaikiai“, – sako parko vadovas.