Mindūnuose (Molėtų raj.), savame name, Tomas Meiliūnas įsirengė laboratoriją. Joje dantų techniko specialybę perkandęs pašnekovas gamina protezus.

Nors laboratorijai gavo paramos pagal Kaimo plėtros programą, tačiau tam, kad likusią pinigų dalį paskolintų bankas, užstatė ir namus, ir žemes. Rizikavo neveltui – 2018 m. vyras įkūrė įmonę „Meidenta“, kuri veikia iki šiol. „Esu pats sau vadovas, – juokiasi T.Meiliūnas, o tęsiantis pokalbiui priduria: – Viskas vyksta, kaip turėtų įvykti.“

Tomas niekada nenorėjo gyventi mieste – visą laiką labiau traukė į kaimą. Besimokydamas patyrė, ką reiškia gyventi Vilniuje, bet sostinė nesužavėjo. „Pagalvojau, kad geriau bus mažame mieste“, – taip nusprendęs molėtiškis ėmė dairytis namų gimtinėje.

Jis – pirmasis šeimoje, pasirinkęs dirbti tokioje srityje. Mintį apie dantų techniko profesiją pakišo mama. Dabar trūksta norinčiųjų tapti dantų technikais, o tuo metu, kai Tomas rinkosi, kur mokytis, įstoti į šią specialybę nebuvo taip paprasta – reikėjo išlaikyti manualinių gebėjimų egzaminą: iš gipso kaladėlės pagal duotą pavyzdį išdrožti dantį, dar vieną išlankstyti iš vielos.

[[ge:lrytas:lrytas:38526327]]

„Kai pradėjau studijuoti, nė nežinojau, kas čia per daiktas. Mokaisi apie medžiagas ir nė nežinai, kas tai. Pradėjau dirbti – aiškiau pasidarė“, – juokiasi T.Meiliūnas.

Po to, pasak pašnekovo, porą metų reikėjo juodai dirbti, kol pradėjo „gaudyti“ dantų formas.

„Studijose tik pagrindus suteikia. O jei nori dirbti, turi labai stengtis ir nežiūrėti tų 8 darbo valandų. Technikas gali dirbti 15 valandų ar ilgiau – mes darbo valandų neturime, dirbame ir savaitgaliais.

[[ge:lrytas:lrytas:38725642]][[ge:lrytas:lrytas:37981482]][[ge:lrytas:lrytas:38614508]]

Pavyzdžiui, Velykoms pacientai grįžo iš užsienio: nušlifavo dantis pirmadienį, pamatavome penktadienį, o trečiadienį jau turiu atiduoti 17 dantų. Ir tai – tik vienas darbas, o dirbu su šešiomis klinikomis. Kai kitiems šventės – mums darbymetis. Jau nesinori nei Velykų, nei Kalėdų“, – moja ranka ir juokiasi vėl.

O kalno pinigų, sako, nesusikrausi: technikas gauna ketvirtadalį ar penktadalį to, ką sumokate gydytojui. Tą gautą sumą dar dalinasi su frezuotojais, atmetus mokesčius, panaudotas medžiagas nuo danties lieka 35 eurai.

„Medžiagos žiauriai brangios – kai kurių trys gramai kainuoja 200 eurų. Pacientas atsisėda į kėdę – pinigai jau ir kapsi“, – kalba dantų technikas.

Kažkada galvojo sukti į stomatologiją. „Bet persigalvojau. Mano žmona gydytoja, mokosi 14 metų. Nenoriu taip“, – sako T.Meiliūnas. O ir dantų technologijos sritis stipriai keičiasi, specialistams reikia prasitęsti licencijas, išklausyti nurodytą valandų skaičių kursuose.

„Laiko netaupome, – teigia pašnekovas. – Kiekvienam protezui pagaminti reikia labai daug žinių – ir medžiagos skirtingos, ir gamyba visiškai skirtinga. Nebuvo dar tokių dantų, kad vienodus padaryčiau: skiriasi situacijos, spalvos, kurių ne viena ar dvi, o 40. Viskas skiriasi.

Technikas kaip menininkas – jeigu pavargęs, gražiai nesudėliosi.“

Ir technologijos juda pirmyn. Anot T.Meiliūno, jam studijuojant apie tai, kad gaminant protezus prireiks kompiuterių, tik pradėta kalbėti. O dabar 3D skeneris – įprasta. „Nuskenuoju, sumodeliuoju ir siunčiu duomenis frezuotojams. Gavęs išfrezuotus dantis, juos taikau, glazūruoju – pagaminu arba fiksuotus, arba išimamus protezus. Kai reikia, darau ir po vieną dantį“, – pasakoja.

Gamina jis ir specialias kapas, kurios ant dantų dedamos nakčiai. „Ištiesinti dantys išsivaikšto – jie nori grįžti atgal ar bent kiek pasislinkti. Todėl išsitiesinus dantis reikėtų nešioti prevencines kapas“, – paaiškina dantų technikas.

Kuriuos protezus pasirinks pacientas, dažniausiai lemia piniginės storis. „Jeigu finansai leidžia, o dantų visiškai nėra, suka implantus ir ant jų fiksuoja protezus – taip patogiau, nei išimami protezai. Bet tai brangu – išimama plokštelė 10–15 kartų pigesnė“, – paaiškina T.Meiliūnas.

Medžiagos, su kuriomis dirba Tomas, labai brangios: už tris gramus – 200 eurų