Jos vadovaujama įmonė nedidelę dalį produkcijos eksportuoja – eksportas sudaro 8 proc. įmonės apyvartos. Gaminius veža į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Lenkiją, pradeda bendradarbiauti ir su Skandinavija, kur taip pat esama lietuvių emigrantų.
Pasirodo, Lenkijoje perka lietuviškas vytintas dešras, kurių patys lenkai negamina. „Vis dėlto lenkai visada buvo labai stiprūs konkurentai. Yra skaičiavimai, kurie rodė, kad per mėnesį į Lietuvą jie įveža produkcijos tokį kiekį, kokia galėtų būti vieno vidutinio fabriko mėnesio gamyba.“
Tiesa, su latviais dirba minimaliai, bet, anot pašnekovės, jie patys masiškai atvažiuoja į Joniškį.
Verslas didmiestyje ir regione: atskleidė kiekvienos vietos iššūkius ir galimybes
„Yra įmonių, kurios produkciją veža į Latviją, tačiau mes nepajėgūs savo gaminių parduoti tokiomis kainomis. Esame mūsų technologams davę užduotį sukurti produktų liniją pigiam segmentui, bet dėl naudojamų žaliavų pagaminti pigaus produkto nepavyksta. Galiausiai ir patys latviai čia atveža mėsos gaminių“, – kalbėjo įmonės vadovė.
Nedėkingi metai
Susiję straipsniai
Šie metai įmonei nebuvo patys geriausi.
„Pernai išgyvenome sunkmetį, šiemet, tikiuosi, metai bus geresni. Rodos, ir mokesčius sumokame, ir žmonių turime, bet viskas sudėtingėja dėl geopolitinės situacijos – ji veikia vartotoją. Jis nežino, kiek skirti maistui, kiek – atostogom, gal labai taupo, gal kai kurie iškelia investicijas į kitas šalis – ir vartojimas stipriai krenta.
Palyginti su pernai, jis susitraukė apie 5 proc. Pinigais tai – didelis kritimas“, – skaičiavo S.Užkurienė.
Negana to, kad rinką veikia geopolitinė situacija, padėties nepalengvino šalta vasara, o tai reiškia, kad krito šašlykų, dešrelių pardavimai. Kai įprastą vasarą gruziniškų šašlykų kasdien parduodavo 1,5 tonos, šiemet lietus stabdė pardavimus.
„Nuo naujų metų vėl didinama minimali mėnesio alga, kelių mokestis, žinoma, kad tai mums atsilieps. Turime riboti atsinaujinimą: nors mums reikia įsigyti įrangos – teks atidėti, nes vartojimas neaugs. Turimos lėšos įdarbintos, todėl, jei numatai projektą į priekį, turi pagalvoti, iš kur paimsi jam pinigų“, – aiškino S.Užkurienė.
Stambiausias darbdavys rajone
„Delikatesas 1937“ – stambiausias darbdavys rajone, tad nekeista, kad kai kurie darbuotojai čia dirba karta po kartos. Įmonėje – apie 170 darbuotojų, yra tokių, kurie darbo nepakeitę nuo 1990-ųjų pradžios.
Tačiau kai kurie specialistai į Joniškį atvažiuoja iš kitų miestų: kas iš Panevėžio, kas – iš Šiaulių, Vilniaus, net Alytaus. Pati S.Užkurienė jau 15 metų, kaip sakė, iš Mažeikių mina į šią pusę.
Darbuotojų kol kas užtenka tiek, kiek yra, tačiau pajėgumai auga, todėl reikės ieškoti sprendimų.
„Lenkiu galvą prieš mūsų darbuotojus, – sakė S.Užkurienė. – Kol kas išsiverčiame be užsieniečių. Tačiau piktina tai, kad nuėjus į Užimtumo tarnybą salėje rasi 40 darbingų galvas į stalą panarinusių žmonių – tik nejudink jų!“
Pardavė skandinavams
Prieš šešerius–septynerius metus „Delikateso“ savininkas Vilius Kaikaris pasistatė paukščių skerdyklą. Ji buvo viena stambiausių Baltijos šalyse.
2024-ųjų vasarą skerdyklą įsigijo Skandinavijos kompanija „Scandi Standard“, o mėsos perdirbimo įmonė kiek pakoregavo pavadinimą ir tapo „Delikatesas 1937“.
„Turime prekybos taškus, klientai mus žino – nenorėjome prarasti savo prekės ženklo. O po atsiskyrimo pradėjome naują etapą – laikome save nauja įmone su sena istorija, – komentavo S.Užkurienė. –
Bet mums, kaip darbuotojams, tai buvo gera patirtis – niekada nebuvome galvoję, kad galime ir skersti, ir patys pardavinėti. Tai nėra paprasta – mes juk mėsininkai, dešrų gamintojai. Šis etapas „Delikatesui“ buvo įdomus ir naudingas.“
Atidarė pusgaminių cechą
Kadangi Lietuvoje didesnių ir mažesnių mėsos gamintojų – keli šimtai, įmonė ėmė galvoti, kuo gali rinkoje išsiskirti. Taip šių metų birželį paleido veikti pusgaminių cechą. 400 kv. metrų patalpas turėjo, investavo apie 700 tūkst. eurų ir įrengė, kaip sakė įmonės vadovė, naują fabrikėlį, kuris sparčiai plečiasi. Čia gaminami įvairūs pusgaminiai: varškės apkepas, Kijevo kotletai, žemaičių blynai, varškėčiai, švediški kukuliai, kibinai, čeburekai, cepelinai...
„Reiktų daugiau įrangos, nes klientų ratas auga. Galvojome, kad populiaresni bus šaldyti gaminiai, tačiau, pasirodo, visiems reikia gatavo – vartotojas nebenori pats kepti ar virti, jam reikia gauti paruoštą, kad pakaktų tik pašildyti“, – aiškino pašnekovė.
O kol kas populiariausias „Delikateso 1937“ gaminys – „Daktariška natūrali dešra“.
„Nemirtingas“ produktas. Kai atėjau į įmonę prieš penkiolika metų, ji jau buvo gaminama. Tai paprasta virta dešra baltyminiame apvalkale, ji lengvai parūkyta, bet turi savo išskirtinį skonį -niekam jo nepavyko nukopijuoti. Neatmetu, kad visi fabrikai – tiek dideli, tiek maži – yra bandę ją atkurti. Rodos, nėra nieko, ko negali nukopijuoti, bet nepavyksta, ir viskas“, – kalbėjo įmonės vadovė.