Profesionali Izraelio deimantų biržos gemologė atvira – jos kelias į verslą nebuvo staigus šuolis, o nuoseklus ėjimas, daug darbo ir labai aiški vidinė kryptis. Prieš 25 metus žengusi pirmuosius žingsnius deimantų versle, tik per sunkų darbą moteris įtvirtino savo vardą šioje rinkoje.
„Tapau žmogumi, kuriam buvo patikimi net patys išskirtiniausi pasaulyje deimantai, sveriantys iki 100 karatų. Verslo Lietuvoje iš pradžių neplanavau. Idėja kilo gana spontaniškai, kai po daugelio metų sugrįžau į gimtinę.
Svarsčiau, ką savo šaliai galiu pasiūlyti naujo, ir jaučiau, kad galiu pakeisti čia nusistovėjusį moters požiūrį į juvelyriką ir brangakmenius. Buvo ir tokių, kurie bandė atkalbėti. Girdėjau ir kad rinka pilna, ir kad konkurencija didžiulė, o šalis labai maža, bet aš visada labiau klausau savo vidinio balso nei patarimų iš šalies“, – pasakojo D.Ribas.
Susiję straipsniai
Vos tik atidariusi pirmąjį savo deimantų saloną Vilniuje verslininkė nuo pirmų dienų pati labai daug laiko praleido bendraudama su klientais ir dirbdama už prekystalio. D.Ribas buvo svarbu ne tik parduoti, bet ir suprasti, ko moterys iš tikrųjų ieško.
Tas tiesioginis ryšys su žmonėmis, dalyvavimas kiekviename verslo procese bei klientų pažinimas, pasak verslininkės, ir tapo vienu stipriausių jos verslo pamatų. Ir dabar Danai atrodo, kad tai labai svarbu kiekvienam sėkmingam verslui, – kūrėjas negali diriguoti verslui sėdėdamas užsidaręs savo kabinete.
– Juvelyrikos ir deimantų srityje dirbate jau 25 metus. Koks buvo didžiausias iššūkis kuriant savo verslą ir jį plėtojant?
– Aš nieko nevadinau iššūkiu. Tiesiog turiu viziją, kurią noriu įgyvendinti, ir užduotis, kurias reikia išspręsti, ir einu pirmyn. Kai turi labai aiškią viziją ir vidinį tikėjimą tuo, ką darai, mažiau dramatizuoji sunkumus. Versle visada jų iškyla.
Tačiau jei kiekvieną kliūtį pradėsi vadinti krize, labai greitai perdegsi. Jeigu to bijai, apskritai nesirink kurti verslo. Didžiausia jėga versle yra ne išvengti sunkumų, o išlaikyti stabilumą, kai jie ateina.
– Kaip bėgant metams keitėsi jūsų požiūris į sėkmę?
– Jaunystėje sėkmė buvo susijusi su išgyvenimu ir stabilumu. Tai buvo etapas, kai reikėjo labai daug dirbti ir kabintis į gyvenimą, pasirūpinti savimi ir vaikais.
Šiandien sėkmę jau matau daug plačiau. Man tai yra nepriklausomybė, laisvė rinktis, priimti sprendimus. Laisvė gyventi taip, kaip jauti.
Žinoma, požiūris į sėkmę pasikeitė būtent tada, kai pirminiai poreikiai buvo visiškai patenkinti, sūnūs sukūrė savo šeimas.
Dabar pagaliau turiu laiko ir galimybių pasirūpinti savimi, skirti laiko savo malonumui. Didžiausia sėkmė man šiuo metu yra gyvenimo kokybė, vidinė ramybė ir artimiausi žmonės šalia.
– Ką jums reiškia būti turtingai? Kas jums šiandien yra tikroji prabanga?
– Man turtingumas pirmiausia yra būsena, o ne skaičius banko sąskaitoje. Jaučiuosi turtinga tada, kai galiu gyventi čia ir dabar, kai galiu džiaugtis paprastais dalykais, kai turiu laisvę priimdama sprendimus. Tikroji prabanga man yra vidinė ramybė, o pinigai – įrankis, bet ne tikslas.
Niekada negailiu finansų tam, kas kuria vertę ilgam laikui, – patirtims, kokybei, dalykams, kurie išlieka, ypač kai tai susiję su mano šeima. Galbūt tai, kad mano gyvenimas susijęs su deimantais, mane ir išmokė vertinti tik tai, kas yra tikra.
Nesivaikau prekės ženklų, nes man tai nieko nereiškia. Mėgaujuosi gražiais, tikrais dalykais, kurie man suteikia gerų emocijų.
– Turite namus keliose šalyse. Ką jums suteikia gyvenimas skirtingose vietose?
– Kaip namuose jaučiuosi keliose vietose. Lietuva, Graikija, Izraelis – kiekviena šalis man duoda kažką savo.
Izraelyje prabėgo svarbiausias mano gyvenimo etapas: ten subrendau kaip asmenybė, ten susikūriau karjerą ir užauginau vaikus, turiu nuostabių draugų. Mano aplinka Tel Avive labai įkvepianti ir drąsi.
Lietuva – tai mano verslo namai, mano šaknys. O Graikija, Kerkyros (Korfu) sala, man dovanoja lengvumą, polėkį. Tai mano vieta atsipalaidavimui, paprastumui, ramioms mintims ir naujoms kūrybinėms idėjoms.
Gyvenimas skirtingose šalyse man tikrai suteikia labai daug įvairovės, man taip smagiau ir įdomiau gyventi – tai tikrai nėra iššūkis. Kai keiti aplinką, plečiasi ir mąstymas. Tai, kad dažnai būnu tarp skirtingų kultūrų, įvairių žmonių, mane labai praturtina kaip asmenybę.
– Kalbate apie jums svarbų laiką sau, kokybišką bendravimą su šeima, esate ir verslininkė. Kaip tarp šių svarbių polių išlaikote balansą?
– Gyvenime viskas vyksta etapais. Aš turbūt niekada neturėjau laiko, kai viskas buvo tobulai subalansuota. Buvo laikas, kai visą dėmesį skyriau tik darbui, finansiniam stabilumui susikurti, reikėjo pasirūpinti savimi ir vaikų ateitimi.
Natūralu, kad dėl to kokybiškas laikas šeimoje ar asmeniniai poreikiai nukentėjo. Tačiau tai man leido ateiti į kitą etapą – dabartinį, kuriame jaučiuosi saugi, rami, vaikai savarankiški, verslas subrendęs, atsiranda daugiau erdvės sau. Svarbiausia, kad per visus tuos metus nepraradome noro bendrauti ir būti kartu puoselėdami artimą ryšį.
Balansas nėra statiškas dalykas, jis keičiasi kartu su gyvenimu. Svarbiausia – stebėti save ir mokėti laiku perjungti dėmesį.
– Už ką labiausiai esate dėkinga gyvenimui?
– Sau esu dėkinga už stiprybę nepasirinkti lengvo kelio. Kaip tik vakar apie tai kalbėjau su pussesere – sakiau, kaip džiaugiuosi, kad kai buvo momentas, kai galėjau turėti labai patogų, aprūpintą gyvenimą, aš pasirinkau sunkesnį kelią.
Buvau finansiškai aprūpinta, bet ta finansinė gerovė nebuvo mano. Pasirinkau visa tai palikti, eiti savo keliu ir viską statyti nuo nulio su dviem mažais vaikais. Tai buvo vienas sunkiausių momentų gyvenime, bet tai buvo teisingiausias gyvenimo sprendimas.
Mano sūnūs nuo mažų dienų matė realų gyvenimą. Jie anksti, dar būdami vaikai, pradėjo dirbti, jautė atsakomybę, matė, kad rezultatai neatsiranda iš niekur. Žinojo, kaip man sunku, – viskuo su jais dalinausi. Žvelgdama atgal gailiuosi dėl to – būčiau norėjusi, kad jie būtų turėję patogesnę vaikystę ir daugiau laiko su mama.
Tačiau mūsų istorija buvo kitokia, ir manau, kad visos tos patirtys jiems davė labai stiprų stuburą. Tai parodė, kad jie savo gyvenime irgi gali susikurti viską, ko panorės, jei tik į tai įdės pakankamai darbo. Didžiuojuosi jų savarankiškumu ir tuo, kad jie nebijo iššūkių.
– Kokias svarbiausias pamokas apie pinigus ir sėkmę nuo mažų dienų siekėte perduoti vaikams?
– Svarbiausia pamoka paprasta: nieko iš nieko nesitikėk. Jei nori turėti – kurk. Jei nori augti – dirbk. Jei nori laisvės – prisiimk atsakomybę. Pinigai ateina kaip rezultatas, o ne kaip tikslas savaime. Labai svarbu niekada neprarasti orumo ir patikimumo.
Patikimumas per visą mano kelią buvo viena didžiausių vertybių. Reputacija – didžiausias turtas, atveriantis plačiausias duris. Tačiau ją galima sugriauti per vieną akimirką.
– Ar šiandien moterims dar tenka įrodinėti savo galias vyriškame verslo pasaulyje?
– Niekada nėjau į verslą su mintimi, kad esu moteris tarp vyrų. Ėjau kaip profesionalė, kuri žino, ką daro. Dėl to niekada neturėjau tokių minčių, kad dėl savo lyties ar išvaizdos galiu būti priimama kaip nors kitaip.
Izraelio deimantų biržoje dirbau faktiškai vien tarp vyrų, bet niekada nejaučiau poreikio ką nors įrodinėti. Kai pats tvirtai stovi savo vietoje, aplinka tai labai greitai pajunta.
– Kas jus šiandien motyvuoja judėti pirmyn?
– Turiu tiek daug dar neįgyvendintų idėjų ir kūrybinių fantazijų! Tikrai nemanau, kad jau pasiekiau savo Olimpą. Priešingai – jaučiu, kad dar labai daug priešakyje, aš padariau gal dar tik penktadalį to, ką galėčiau padaryti.
Man labai įdomus visas juvelyrikos kūrimo procesas, naujų idėjų skleidimas, augimas. Niekada nestoviu vietoje, man tik vis trūksta laiko padaryti viską, ką noriu.
– Sakoma, kad moterys turi šeštąjį jausmą. Kaip jūs priimate svarbius sprendimus – vadovaujatės logika ar intuicija?
– Svarbūs abu dalykai. Vadovaujuosi intuicija, tačiau ji būtų niekas, jei nevertinčiau faktų, aplinkybių, logikos. Vis dėlto galutinį sprendimą labai dažnai man patvirtina intuicija.
Kai šie du dalykai sutampa, žinau, kad kryptis teisinga.
Svarbiausia yra pasitikėti savimi ir savo sprendimais. Kiti žmonės visada turės patarimų, ką ir kaip reikėtų daryti, tačiau jų vizija – tai ne mano vizija.
– Ką patartumėte jaunoms moterims, svajojančioms apie nuosavą verslą?
– Pirmiausia įsivertinti savo žinias ir stiprybes, o tuomet nustoti laukti idealių sąlygų. Jei jauti kryptį, pradėk. Jei trūksta žinių – mokykis.
Visko suplanuoti vis tiek neįmanoma, ne vienokių, tai kitokių nuokrypių kelyje tikrai bus. Tiesiog reikia daryti, iš visų jėgų eiti pirmyn, o ne sėdėti ir gailėtis dėl prarastų galimybių ar netinkamų aplinkybių. Svarbu nebijoti, nes baimė žmones paralyžiuoja.
Labai teisinga kažkur išgirsta mintis, kuri man vis skamba galvoje: „Žmonės visada pervertina, ką gali padaryti per metus, ir nuvertina, ką gali padaryti per dešimtmetį.“
Tad jauniems žmonėms linkiu turėti aiškius tikslus, susidėlioti planą ir nebijoti darbo.