Verslą Ispanijoje sukūrusi lietuvė: „Čia svarbiausia – pasitikėjimas“

Daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus į svečią šalį atvykusios Indrės pradžia buvo sunki. Moteris ėmėsi visų darbų, kuriuos galėjo rasti. Ją pirmyn vedė didžiulis noras pakeisti ne tik savo, bet ir trijų savo vaikų gyvenimą, ir žinojimas, kad ji pati gali pasiekti kur kas daugiau.

Moteris nebijojo nieko – nei rizikuoti, nei palikti paprastų, kad ir stabilių, darbų. Norėjo susikurti daugiau ir to siekė. Galiausiai įsidarbinusi nekilnojamojo turto (NT) agentūroje mokėsi, šitos pastangos buvo įvertintos – Indrei pradėjo sektis. Šiandien lietuvė – nuosavos nekilnojamojo turto agentūros „Luck Key“ Ispanijoje įkūrėja.

Šiandien save drąsia ir stipria moterimi vadinanti Indrė, įsikūrusi Gvardamar del Segūros (Guardamar del Segura) kurorte netoli Torevjechos, jau gali gyventi taip, kaip svajojo, mėgautis kelionėmis ir pildyti savo norus.

„Gyvenime vadovaujuosi taisykle, kad visada pasakau tiesiai, neišsisukinėju, nemeluoju ir nemėgstu melagių, atsakau už savo žodžius ir veiksmus. Todėl savo darbuose esu vertinama – visuomet padarau tai, ką pasakau, tuo ir pritraukiu žmones“, – sakė I.Variakojienė.

Nekilnojamąjį turtą Torevjechoje ir aplinkiniuose miestuose pardavinėjanti, nuomojanti ir su komanda prižiūrinti Indrė šiandien džiaugiasi kone kasdien kalbanti lietuviškai, mat daugelis jos klientų – lietuviai. Jai visada gera padėti klientams, suteikti jiems kokybiškas paslaugas ir sulaukti puikių atsiliepimų, net dovanų iš gimtinės.

Kai lietuviai perka būstą Ispanijoje, jie dažniausiai atvyksta vedami dviejų dalykų – svajonės ir baimės. Svajonė paprasta: saulė, terasa, jūra, lengvesnis gyvenimo ritmas. Baimė kur kas sudėtingesnė: o jei suklysime? O jei ko nors nežinosime? O jei pasirašysime tai, ko nesuprantame?

Lietuvė brokerė, jau ne vienus metus dirbanti Ispanijos rinkoje, įsitikusi, kad didžiausia jos darbo dalis – ne parodyti gražų butą, o suvaldyti nežinomybę.

„Aš niekada nepradedu nuo skelbimų. Pradedu nuo klausimų. Kam perkate – gyvenimui ar investicijai? Ar planuojate nuomoti? Ar svarbi mokykla, infrastruktūra, oro uostas? Žmonės mano, kad jie ieško buto. Iš tikrųjų jie ieško sprendimo“, – sakė ji.

Indrės kasdienybė – ieškoti butų, kuriuos lietuviai nori įsigyti saulėtoje Ispanijos pakrantėje nuomai, poilsiui ar net gyvenimui. Tiesa, persikeliančių čia gyventi nuolat ji sutinka vos vieną kitą. Dažniausiai butus čia jie perka investicijai – keletą kartų per metus pailsėti atvyksta patys, o visą kitą laiką nuomoja. Tokiems klientams Indrė padeda – rūpinasi ne tik turto įsigijimu, bet ir jo administravimu.

Daugiausia NT pirkimo sandorių, pasak jos, sudaroma nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio. Vasarą rinka ilsisi. Indrės darbas – ne tik pasiūlyti tinkamą būstą jo ieškančiam klientui. Lietuvė rūpinasi ir paskolos suteikimu Ispanijoje, tam reikalingais dokumentais ir procesu, mat ne Ispanijoje dirbantys piliečiai čia ją gauna su mažesnėmis palūkanomis, nei šiuo metu siūlo Lietuvos bankai.

Padedant I. Variakojienei būstą Ispanijoje įsigiję lietuviai žino – ji ne tik ras ir padės nusipirkti. Lietuvė su patikima komanda, atsižvelgdama į kliento pageidavimus, pasirūpins ir remontu, jei jo reikia.

Ispanijoje, pasak Indrės, pats būsto pirkimo procesas nėra sudėtingas, sudėtinga suprasti visus niuansus. Prieš bet kokią rezervaciją atliekama pirminė patikra: ar nėra skolų bendrijai, ar turtas registruotas tinkamai, ar nėra areštų, nelegalios rekonstrukcijos.

„Notaras Ispanijoje tik patvirtina sandorį, jis neatstovauja pirkėjo interesams. Todėl pasiruošimas iki notaro – labai svarbus“, – įsitikinusi I.Variakojienė.

Klientams aiškiai išdėstomos visos išlaidos: pirkimo mokestis (ITP arba PVM), notaro ir registrų kaštai, metinis nekilnojamojo turto mokestis (IBI), bendrijos mokesčiai. Jei reikalinga paskola, koordinuojamas bendravimas su bankais, paaiškinamos realios sąlygos užsieniečiams. Jei reikia, padedama gauti NIE numerį, atsidaryti banko sąskaitą. Procesas tampa aiškus, susistemintas ir valdomas.

I. Variakojienė pabrėžė, kad šis darbas nėra vieno žmogaus veikla. Už jos stovi teisininkas, buhalteris, bankų kontaktai, turto administravimo ir nuomos valdymo komanda.

„Aš visada rekomenduoju patikimą buhalterį. Nerezidento pajamų mokestis, metinės deklaracijos, IBI – viskas turi būti tvarkinga. Žmonės turi žinoti, kiek realiai kainuos išlaikyti turtą ir kiek liks iš nuomos“, – sakė Indrė.

Jeigu klientas gyvena Lietuvoje, vietinė komanda prižiūri butą, organizuoja valymą, sprendžia techninius klausimus. Investiciniams objektams sukuriami „Booking“ ir „Airbnb“ profiliai, sujungiami kalendoriai, valdoma komunikacija su svečiais, optimizuojama kainodara. Tai ne pasyvus skelbimas, o aktyvus valdymas.

Pasak I. Variakojienės, jos darbas – rasti pusiausvyrą tarp emocijos ir racionalumo. Sustabdyti, kai klientas skuba. Padrąsinti, kai bijo. Paaiškinti, kai informacijos per daug.

„Pirkti būstą Ispanijoje nėra sudėtinga. Sudėtinga pirkti jį nepasiruošus. Mano tikslas – kad žmonės čia atvyktų dėl saulės, bet sprendimą priimtų blaivia galva“, – sakė ji.

Galbūt todėl lietuvės klientai dažnai rekomenduoja ją kitiems ne dėl gražiausių terasų ar greičiausių sandorių, o dėl paprasto dalyko – pasitikėjimo. Šiame versle, kaip ir gyvenime, tai yra svarbiausia.

Indrė atvira – kai jos tautietis Ispanijoje išgirsta lietuvių kalbą, atsiranda kitoks santykis. Žmonės atsipalaiduoja. Jie drąsiai užduoda klausimus, kurių galbūt nedrįstų klausti vietinio ispano brokerio. Tačiau, jos teigimu, būtent dėl to atsakomybė yra dar didesnė.

„Lietuvių bendruomenė čia nėra didelė. Reputacija keliauja greitai. Vienas neteisingas sprendimas – ir tu prarandi pasitikėjimą. O be pasitikėjimo šiame versle nėra nieko. Čia gyvenu, šioje rinkoje ir dirbu – negaliu „padaryti sandorio“ ir dingti. Mano kapitalas – mano reputacija“, – sakė ji.

Per aštuonerius metus su nekilnojamuoju turtu Ispanijoje dirbanti I.Variakojienė pastebėjo, kad persikelti gyventi į Ispaniją žmonėms nėra lengva, jie ilgisi gimtinės. Tokiems pokyčiams iš tiesų reikia nusiteikti, pasiruošti. Viena yra čia atvykti atostogų ir visai kas kita – persikelti gyventi. Juk keičiasi viskas – ne tik namai, bet ir kalba, kultūra, klimatas.

Dar viena tema, kurią lietuviai beveik visada paliečia, – skvoteriai. Indrė neslepia – ši problema Ispanijoje iš tiesų egzistuoja, tačiau nereikia iš konteksto ištraukti tokio fakto ir juo aklai įtikėti.

„Ne visi objektai ir ne visos zonos yra rizikingos. Aš paaiškinu, kur reali grėsmė, o kur – tik išpūstas mitas. Ir, svarbiausia, pasakau, kaip nuo to galime apsisaugoti: signalizacija, draudimas, priežiūra. Baimė dažniausiai kyla iš nežinojimo, o žinojimas suteikia ramybę“, – kalbėjo nekilnojamojo turto ekspertė.

Rinką, pasak lietuvės, reguliuoja ir pasaulio įvykiai. Ypač stipriai susidomėjimas butais užsienyje, saugioje šalyje, padidėjo prasidėjus karui Ukrainoje. Butus saulėtoje pakrantėje perka ne tik lietuviai, bet ir lenkai. Jų čia – itin gausu.

Tai reguliuoja ir kainas. Prieš ketverius metus dviejų kambarių butą Torevjechoje buvo galima įsigyti už 50 tūkst. eurų, šiandien toks kainuoja jau gerokai daugiau nei 100 tūkst. eurų. Anksčiau šiame miestelyje, pasak Indrės, buvo daugybė apleistų, tuščių nekilnojamojo turto objektų, o šiandien būstų arčiau jūros reikia gerokai paieškoti. Juos išpirko prasidėjus karui.

„Yra didžiulė paklausa ir mažai pasiūlos. Net toliau nuo jūros esančių butų kainos pakilusios iki 135–150 tūkst. eurų. Per tą laiką, kol Ukrainoje vyksta karas, kainos šiame regione pakilo ir 80 procentų. Iš tikrųjų labiausiai laimėjo tie, kurie nekilnojamąjį turtą čia įsigijo prie ketverius ar penkerius metus. Tuomet už dabartinio buto kainą buvo galima nusipirkti puikų namą.

Ar jaučiu vietos agentūrų konkurenciją? Tikrai nekonkuruojame, darbo čia visiems užtenka – mes bendradarbiaujame. Šiame regione dirba apie 2000 agentų – įsivaizduokite, kokia čia rinka.

Dirbu ne tik Torevjechoje, kartais ir toliau su malonumu pavažiuoju – į Benidormą, Alikantę. Jei žmogus nori pasidairyti buto ten, visuomet pagelbėju. Turime ir savo advokatą, tad klientui suteikiame visas paslaugas, kokių jam prireikia čia, Ispanijoje“, – pasakojo lietuvė.

Pirmas Indrės klausimas klientui būna, ar buto ieško sau, ar nuomai. Ji žino, kokie būstai paklausūs, kokie pritraukia daugiau poilsiautojų, o klientai dažnai net neatvyksta patys pasižiūrėti perkamo turto – pasitiki lietuve.

Bet jei pirkėjai ketina patys čia leisti žiemas ar vasaras, klausimų būna daugiau, o atsakymas dažniausiai vienas – žinau, ko jums reikia.

Lietuviai, pasak pašnekovės, vis dėlto dažniau kalba ne emocijų, o skaičių kalba. Jie domisi, kiek kainuos butas, kiek atsieis remontas, už kiek tokį butą galės išnuomoti – per kiek laiko investicija atsipirks. Šiandien, kai Ispanijoje nebegalima trumpalaikė nuoma, grąža jau kiek sumažėjusi, tačiau tai neatbaido pirkėjų.

„Aš visada sakau – žiūrėkite ne į skelbimo kainą, o į visą finansinį paveikslą. Jei galvojate apie investiciją, turite žinoti, kad Ispanijoje trumpalaikė nuoma reguliuojama, licencijos išduodamos ne visur. Prieš įsigyjant būstą visada išsiaiškinu, ar leidžiama turistinė nuoma, ar bendrija jos nedraudžia, ar zona neturi apribojimų. Aš neparduodu „Airbnb“ svajonės“, jei ji teisiškai neįmanoma“, – sakė I. Variakojienė.

Jeigu licencija galima, koordinuojamas jos gavimo procesas. Toliau – finansinis skaičiavimas: sezoniškumas, užimtumas, mokesčiai, administravimo kaštai. Indrė įsitikinusi, kad geriau realūs 6–7 proc. grąžos nei iliuziniai 12 procentų.

„Jei galima tik ilgalaikė nuoma, būstas poilsiautojams nuomojamas ne mažiau nei 11 dienų. Tačiau tikrai savo priežiūroje turiu butų, kurie uždirba labai daug. Kartais nė nereikia investuoti 250 tūkst. eurų, kad turtas surinktų gerą pelną nuomojamas. Kitą kartą ir 150 tūkst. eurų kainavęs butas surenka daugiau nei brangesnis.

Viską daro jūra – kuo ji arčiau, tuo butas patrauklesnis nuomai. Jei iki jūros 200–300 metrų, jis puikus. Jei teks pėdinti 800 metrų, turistui tai nepatiks“, – sakė ji.

Paklausta, kaip jaučiasi itin vyriškame verslo pasaulyje, Indrė sako tiesiai, jog yra įsitikinusi, kad moterys gali daugiau. Tai ji jau įrodė ne tik sau, bet ir kitiems.

„Mane į priekį ir veda tai, kad esu užsispyrusi. Man svarbiausia – to linkiu ir kitoms moterims – mylėti save ir savimi pasitikėti. Man verslumas – tarsi įgimta savybė, nes visą laiką, nuo mažų dienų, pati stengiausi ir siekiau daugiau.

Už viską esu dėkinga sau – ir už puikius vaikus, už tinkamą kelią jiems, už tai, ką turiu, nors dėl to ir nemiegotų naktų buvo, ir sunkaus darbo“, – sakė Indrė, jau besidžiaugianti ir dviem anūkais. Ir su jais, ir su vaikais moteris bendrauja lietuviškai, nes puoselėti tautiškumą jai itin svarbu.

Puikiai atrodanti lietuvė per darbus nepamiršta pasirūpinti ir savimi. Ji daug sportuoja, žaidžia padelį, džiaugsmo teikia ir kelionės.