Ne taip seniai gerdamos kavą „This is Coffee“ kavinėje Utenoje seserys Nomeda Burneikaitė ir Akvilė Petrauskienė šnekučiuodavosi, kaip ir ką pakeistų, jeigu ji priklausytų joms. Prieš pusmetį jos gavo tokią galimybę.

Iš anksto užsisakius tai tampa gardžia pramoga: uteniškės sesės 28 metų Nomeda ir 30 metų Akvilė su kavos termosais ir itališko panakotos deserto indeliais atvyksta ten, kur būna pakviečiamos.

Būtent jų kava ir naminiai pagaminti gardėsiai atšildė kojas po lietingo gegužės žygio Utenos rajone esančiu Vyžuonų šilo gamtos taku.

Šį maždaug septynių kilometrų ilgio taką, vedantį palei senuosius Vyžuonų pilkapius, botaninį draustinį, natūralias pievas, Balčio ežerą, parengė gamtininkas, muzikantas, grupės „Golden Parazyth“ lyderis Giedrius Širka.

[[ge:lrytas:lrytas:311656]]

Iš Vilniaus sugrįžo į Uteną

Vilniuje maždaug dešimtmetį gyvenusios sesės N. Burneikaitė ir A.Petrauskienė neseniai sugrįžo į gimtąją Uteną.

Pernai vasario mėnesį parsikraustė Akvilė su vyru, dabar jau Utenos ligoninės abdominalinės chirurgijos gydytoju Vidu Petrausku auginanti tris sūnus, po kelių mėnesių – ir Nomeda.

„Mano vyras kilęs iš Žemaitijos, Mosėdžio. Atrodytų, kad Utena jam neturėtų rūpėti. Bet baigęs Vilniuje rezidentūrą būtent jis pasiūlė sugrįžti į mano gimtąjį miestą, kuriame gyvenimas lėtesnis nei sostinėje, sąmoningesnis ir labiau susijęs su gamta“, – sakė A. Petrauskienė.

[[ge:lrytas:lrytas:42345219]][[ge:lrytas:lrytas:42140462]][[ge:lrytas:lrytas:42164785]][[ge:lrytas:lrytas:42025233]]

Kai abi sesės dar gyveno Vilniuje ir aplankydavo tėvus Utenoje, pasišnekėti susėsdavo ant sofos Maironio gatvėje, istoriniame pastate – Šaulių namuose – esančioje „This is Coffee“ kavinėje.

„Kalbėdavomės apie tai, kokia tai puiki vieta ir kaip jai trūksta detalių – šviežių bandelių, kitokios kavos ir kaip joje tiktų mūsų bičiulės keramikės Eglės puodeliai. Svajodavome, ką pakeistume, jeigu ši kavinė būtų mūsų“, – pasakojo N. Burneikaitė.

Apie kavą ji išmano kone viską, nes turi sukaupusi solidžios baristės patirties. 2015 m. išvažiavusi studijuoti į Vilnių ji įsidarbino šeimos kavos skrudinimo manufaktūroje „Taste Map“, turinčioje dvi kavines, ir joje dirbo kone dešimtmetį.

Nomeda ne kartą dalyvavo ir „Lietuvos Latte Art“ bei kavos ragavimo čempionatuose, todėl puikiai išmano kavos skonio subtilybes ir tai, kaip tinkamai ją paruošti.

Perpirko veikusią kavinę

„Pernai tuometės kavinės savininkui norėjau pasiūlyti savo paslaugą – pamokyti joje dirbančius kavavirius piešti ant pieno putos, nes tokius mokymus rengdavau Vilniuje.

Ta pačia proga su sese „This is Coffee“ savininko pasiteiravome, ar jis neplanuotų kada nors jos parduoti, nors jokio skelbimo apie tai dar nebuvo.

Sulaukėme žinios, kad tikrai taip! Esą prieš septynerius metus įkurtai kavinei jis nebeturįs laiko.

Gyvendamas Vilniuje jis samdė darbui žmones ir svarstė, kad būtų laikas šio projekto atsisakyti. Tad ir jo, ir mano poreikiai sutapo – nusipirkau kavinę“, – apie sandorį, sudarytą maždaug prieš pusmetį, pasakojo N. Burneikaitė.

Ji neeksperimentavo. Kadangi dirbdama Vilniuje buvo įgudusi ruošti kavą iš „Taste Map“ skrudinamų kavos pupelių, tokios kavos aromatas pasklido ir kavinėje Utenoje.

Cukrus ir kiti pokyčiai

Ant rankų trečią pusės metų sūnų sūpuojanti A. Petrauskienė šiuo metu studijuoja teisę ir yra svarbiausia sesės pagalbininkė.

„Mūsų tėtis Utenos rajone turi paukštyną, tad mes užaugome verslo aplinkoje. Pagalba vienų kitiems mūsų šeimoje yra savaime suprantamas dalykas.

Visiškai normalu paprašyti Nomedos, jeigu prireikia pabūti su vaikais, normalu ir tai, kad padedu jai ten, kur esu stipri.

Mano pagrindinė veikla yra švietimas, todėl kavinėje klientus kartu ir edukuojame – pasakojame apie tai, kaip perprasti kavos skonį, ir tai darome pasitelkdamos humorą bei kavos atsiradimo istoriją.

Vienas pirmųjų dalykų, kurio ėmėmės Nomedai įsigijus kavinę, – į šalį padėjome cukrų ir įvairių rūšių sirupą. Jie – nepageidautini, nes cukrus užgožia tikrąjį kavos skonį“, – patirtimi dalijosi A. Petrauskienė.

Kitas pokytis, kurio ėmėsi seserys, buvo susijęs su interjero puošyba – paveikslai, kuriems atsirado vietos ant kavinės sienų, yra sukurti Utenoje gyvenančių menininkų.

Kavos gėrimai, kaip ir buvo sumanyta, jau pilami į vietos keramikės pagamintus puodelius.

Dar vienas svarbus virsmas yra susijęs su gardumynais. Šioje kavinėje jie nėra pigūs – pyrago gabalėlio kaina sukasi tarp 2,5 ir 3,5 euro.

Pasak A.Petrauskienės, konditerijos gaminių būtų galima gauti ir pigesnių, bet masinės gamybos, tačiau jiedvi su Nomeda laikosi nuostatos, kad būtina atsirinkti tai, kas geriausiai ir gardžiausiai gaminama Utenoje.

Be to, abi seserys, vos tik Nomeda įsigijo kavinę, pasirūpino tuo, kad pačios turėtų leidimą namuose gaminti maistą ir juo prekiauti kavinėje.

„Tai padaryti nebuvo sudėtinga. Daug metų dirbau kavinėje, higienos normų reikalavimai man yra savaime suprantami.

Svarbu tų normų laikytis ruošiant maistą namie“, – patikino N. Burneikaitė.

Šiuo metu abi seserys savo namuose gamina itališkus panakotos desertus, kurie dabar kavinėje yra populiariausi gardėsiai.

„Jie nėra saldūs, bet tokie geri, kad net ir mano pusės metų sūnus noriai juos valgo“, – pajuokavo Akvilė. Seserys panakotos receptą kūrė gana ilgai, vis ką nors pakeisdamos, ragaudamos ir duodamos ragauti kitiems.

„Dabar joje cukraus yra labai nedaug, graikiškas jogurtas suteikia rūgštumo, o džemą iš uogų verdame kaskart juos gamindamos, nes be cukraus jis greitai sugestų“, – paaiškino Akvilė.

Norėtų imtis ir plėtros

Pasak N.Burneikaitės, vis dėlto kavinė – per mažas verslo modelis, jam reikėtų ir plėtros, todėl seserys sumanė teikti ir kitokias paslaugas.

„Bendradarbiaujame su tame pačiame Šaulių pastate įsikūrusiu Utenos kameriniu teatru, kartu mums tenka dalyvauti privačiuose renginiuose.

Taigi apsirūpinome termosais, prigaminame panakotos ir vykstame ten, kur esame laukiamos“, – sakė A. Petrauskienė.

Pasak Nomedos, norėtųsi ir didesnio kavinės meniu, pavyzdžiui, paruošti pusryčiams patiekalų su granola arba iškepti vaflių, tačiau plėtrai Šaulių namuose vietos ankšta ir tai kelia iššūkių.

O kol kas, pasak Akvilės, didžiausia siekiamybė, kad per skonį, meno sklaidą, bendravimo patirtį kavinės svečiai iš kitų Lietuvos vietų pajustų, jog jie vieši Utenoje, kurioje gausu įvairių sričių kūrėjų.

Pasak sesių, joms tarsi savaime suskambo šūkis, kad kava suteikia energijos augti ir auginti, dirbti, skaityti, mąstyti. Tad ir kava joms – tam tikra pažinties su Utena priemonė.

Be to, kavinė ranka pasiekiama Utenos bibliotekos lankytojams, muzikos mokyklos mokiniams, taip pat žmonėms, kurie į netoliese esančius prekybos centrus tiesiog suplūsta apsipirkti.

Vienas pokalbis pakeitė viską: sesės gavo pasiūlymą, kurio nesitikėjo