„Lietuviai yra imlūs naujovėms, inovatyvūs. Gaudami gerokai mažiau tiesioginių išmokų nei Vakarų ūkininkai jie sugeba konkuruoti.
Įtakos tam turi ir naujos technologijos, ir jų užsispyrimas, ir noras parodyti, kad lietuviai yra ne iš kelmo spirti“, – taip savo klientus prieš dešimtmetį apibūdino bendrovės „DOJUS agro“ įkūrėjas, tuometis vadovas Pranas Dailidė.
Anot jo, stiprūs ūkiai – išskirtinė Lietuvos savybė, kurią ypač svarbu išsaugoti. Ir tai pavyko padaryti.
Susiję straipsniai
Įmonėje vadovų kartos pasikeitė, jos siūlomos technologijos – taip pat. Šiuo metu DOJUS įmonių grupei vadovauja P.Dailidės sūnus D.Dailidė, kuris daugiausia dėmesio yra sutelkęs į tai, kad ūkius Lietuvoje bei Latvijoje pasiektų visos reikalingos inovacijos.
Paruošė inovacijų strategiją
„Žemės ūkyje dirbantiems žmonėms vienas svarbiausių įrankių buvo ir liko technika, tačiau šiuo metu mūsų tikslas – į vieną sistemą sujungti techniką, servisą, duomenis, agronomiją ir infrastruktūrą.
Viso to reikia, kad mūsų įmonės klientai – ūkininkai, miškininkai, komunalininkai – galėtų sklandžiai ir efektyviai dirbti. Jiems tai yra svarbiausia“, – patikino D.Dailidė.
Anot jo, lyderystė šios srities rinkoje ir yra ne pardavimo apimtys ar pačios įmonės dydis, bet patikima pagalba klientams.
„Neabejoju, kad tai ir yra lyderystė: dalis mūsų darbų susiję ne tik su mašinomis ir gera jų priežiūra, bet ir su naujausiais technologiniais sprendimais, inovacijomis, duomenų analizavimu, konsultacijomis. Visa tai skirta klientams padėti, kad jų darbas būtų sklandus ir greitas.
Apskritai mūsų vaidmuo rinkoje keičiasi. Bendradarbiaujame su savo klientais kartu kurdami sistemas, kurios jiems padeda veikti geriau, sklandžiau, efektyviau“, – sakė D.Dailidė.
Pasak jo, DOJUS įmonių grupė sutelkė dėmesį į nuolatinį tobulėjimą, o šiame procese daugiausia dėmesio skiriama inovacijoms.
„Prieš pusantrų metų paruošėme inovacijų strategiją, taip pat diegiame inovacijų kultūrą savo įmonėje. Tai nėra pavienės iniciatyvos, o veiksmų visuma, kurios pagrindinis tikslas – kuo skubiau padėti įveikti klientams kylančius iššūkius.
Inovacijų strategijoje numatėme tam tikras temas, į kurias gilinamės. Viena jų – klientų veiklos efektyvumo didinimas, kita – veiklos efektyvumo auginimas mūsų pačių organizacijoje. Užduočių sprendimus padeda atrasti inovacijas kuriančios komandos.
Visu tuo, ką sukuriame, dalinamės organizuodami inovacijų renginius, per žemės ūkio temines parodas, organizuojame inovacijų hakatonus, kur jauni žmonės teikia savo idėjas ir stengiasi, kad jos virstų realiais sprendimais, produktais, paslaugomis žemės ūkiui“, – kalbėjo D.Dailidė.
Patikėjo anglies kreditais
Prieš porą metų „DOJUS agro“ įmonė kartu su partneriu – startuoliu iš Estijos „eAgronom“ – pakvietė ūkininkus į organinės anglies kaupimo programą, paprasčiau vadinamą anglies kreditų programa.
Pagal ją ūkininkai keičia savo žemės dirbimo metodus taip, kad dirvožemis iš atmosferos sugertų ir savyje užrakintų kuo daugiau anglies dioksido (CO2). Už kiekvieną dirvožemyje sėkmingai išsaugotą toną CO2 sukuriamas 1 anglies kreditas.
Šiuos kreditus savanoriškoje anglies rinkoje vėliau nuperka taršios įmonės, norinčios kompensuoti savo neigiamą poveikį gamtai, o pinigai atitenka ūkininkams.
Pasak D.Dailidės, iš pradžių ūkininkai į tai žiūrėjo skeptiškai – abejojo, kad už anglies kreditus bus mokami pinigai.
„Šiais metais ūkininkams buvo pervestos pirmosios išmokos už tai, kad jie savo dirbamuose laukuose sukaupė tam tikrą kiekį anglies dioksido. Tai puikus pavyzdys, kai inovatyvus sprendimas jiems padėjo pagerinti veiklą ir gauti papildomų pajamų.
Ši inovacija susijusi ne tik su efektyvesne veikla, bet ir su technika, nes pasitelkus ją renkami duomenys kreditams skaičiuoti“, – paaiškino D.Dailidė.
Tobulina infrastruktūrą
Dar viena „DOJUS agro“ veiklos sritis – klientams siūlomi sprendimai ir jų pasitenkinimas įmonės darbuotojų paslaugomis.
Anot D.Dailidės, įmonė modernizuoja veiklą.
Balandį buvo atidarytas naujas regioninis „DOJUS Latvija“ ir „Haitek Latvia“ centras Vakarų Latvijoje, Saldus mieste, o šiuo metu yra atnaujinamas „DOJUS agro“ prekybos ir aptarnavimo centras Panevėžyje.
„Norime dar labiau pagerinti paslaugų infrastruktūrą. Sutelkėme dėmesį į tai, kad procesai būtų greiti ir klientai būtų patenkinti aptarnavimo paslaugų kokybe.
Taigi prekybos centrų modernizavimas ir naujų kūrimas yra skirtas tam, kad klientų aptarnavimas būtų greitesnis, aiškesnis ir patogesnis.
Apskritai nuo pat mūsų įmonės veiklos pradžios klientų aptarnavimas yra strateginė užduotis. Ir tai yra visos mūsų organizacijos atsakomybė.
Pavyzdžiui, jei ūkininkas paskambina į pardavimų padalinį, bet prašo konsultacijos, bet kuris iš mūsų darbuotojų yra kompetentingas jam padėti – pakonsultuoti ar padėti įveikti iššūkį, jeigu kas nors atsitiko mašinai.
Svarbu, kad darbuotojų reakcija būtų greita ir klientams būtų pasiūlyti aiškūs sprendimai. Taigi realiai mūsų įmonėje nėra suskirstymo padaliniais“, – paaiškino D.Dailidė.
Anot jo, įmonės darbuotojai geba įtvirtinti savo patikimumą. Visada, kad ir kas nutiktų klientams, kad ir kokia sudėtinga būtų situacija, jie randa būdą, kaip pagelbėti.
„Ūkininkams labai svarbu, kad technika veiktų nuolat, todėl jai sugedus susidaro kritinės situacijos ir būtini skubūs sprendimai, – kalbėjo pašnekovas. – Juo labiau kad klimatas keičiasi, orų permainos yra staigios, todėl kiekviena palankesnio oro valanda yra pasinaudojama žemės ūkio darbams.
Tokiais atvejais labai svarbu, kad nebūtų prastovų – kad technika nestovėtų sugedusi, vadinasi, yra būtinos greitos ir efektyvios serviso paslaugos.“
Be fizinių prekybos vietų, įmonė turi ir elektroninę parduotuvę e-dojus.lt, kuri veikia jau šešerius metus ir kasmet sulaukia vis daugiau pirkėjų.
„Apsiperkančių e.parduotuvėje klientų skaitmeniniai sprendimai turi neerzinti. Svarbu, kad jiems būtų patogu ir paprasta ja naudotis, kad tai nesukeltų papildomos gaišaties, nes darbymečiu laikas jiems yra aukso vertės.
Apskritai mes tobuliname ne tik prekybos centrus, bet ir paslaugų visumą. Mums svarbu, kad su mumis bendradarbiaudami klientai būtų ramūs – kad jie gautų geriausias paslaugas, inovatyvias sistemas ir pasitikėtų mumis.
Mes esame ne tik technikos tiekėjai, bet ir sudarome sąlygas ūkininkams dirbti efektyviau – duodame jiems technologinius įrankius.
Kartu investuojame ir į naujoves, kurios taikomos laukuose arba miškuose ir jų darbą daro pelningesnį“, – reziumavo D.Dailidė.
Išmaniosios technologijos
Ką liudija technikos pardavimo tendencijos? Ar ūkininkai ją noriai atnaujina?
„Pažangiems, profesionaliems ūkininkams žemės ūkis yra verslas. Jiems svarbu, kad veikla būtų naši ir pelninga. Jie ieško ir alternatyvių finansavimo būdų, vienas kurių yra ir Europos fondų parama.
Mažesniems ūkiams tai padeda atnaujinti techniką, didesniems – drąsiau diegti inovatyvius sprendimus, kurie padeda sukurti didesnę pridėtinę vertę.
Vis dėlto svarbiausias dalykas šiuo metu – tai inovacijos, kurios smarkiai padidina miškininkų, ūkininkų, komunalininkų veiklos efektyvumą. O mašinos yra tik dalis viso šio komplekso“, – atsakė D.Dailidė.
Anot jo, inovacijų kūrimas yra nuolatinis procesas, kurį skatina esminiai žemės ūkui tenkantys iššūkiai.
„Maisto poreikis pasaulyje didėja. Planuojama, kad iki 2050 metų žemės ūkio našumas turės padidėti 60–70 proc. To reikia, kad būtų pamaitinta visa populiacija.
Vienintelis būdas, sudarantis galimybę tai pasiekti, – veiklos optimizavimas naudojant technologijas. Juk žemės plotų daugiau nebebus, vadinasi, juose reikia dirbti efektyviau.
Iššūkių kelia ir darbo jėgos stygius. Skaičiuojama, kad žemės ūkio sektoriuje šiuo metu trūksta maždaug 20 proc. darbuotojų. Vadinasi, procesų automatizavimas, dirbtinio intelekto sprendimai bus svarbiausi būdai, padėsiantys išlaikyti gamybos tęstinumą.
Orų prognozės tampa vis mažiau nuspėjamos ir laiko tarpsnis, kada bus galima atlikti darbus, tampa vis mažiau prognozuojamas, pavyzdžiui, sėjai tinkantis laikas jau sutrumpėjo 15–20 proc.
Todėl svarbu, kad žemės ūkio technika veiktų nepriekaištingai ir kad būtų galima numatyti optimalų laiką darbams atlikti. Tai padaryti ir padeda mūsų siūlomos technologijos bei teikiamos paslaugos“, – paaiškino D.Dailidė.
Tikslu ir efektyvu
Pasak D.Dailidės, daugybę metų ūkininkų sprendimai buvo paremti patirtimi ir intuicija.
„Buvo mažai duomenų, daug rankų darbo, o į problemą buvo sureaguojama tada, kai ji įvykdavo. Ūkininkų patirtis ir intuicija – labai svarbūs dalykai, bet greta jų atsiradę duomenimis pagrįsti prognozės modeliai visa tai leidžia patikrinti.
Procesai tapo labiau automatizuoti, telemetrija veikia realiu laiku, mašinos pačios optimizuoja darbą, pavyzdžiui, į lauką įvažiavęs kombainas pats nustato važiavimo greitį įvertinęs grūdų drėgnumą ir kitus parametrus“, – kalbėjo D.Dailidė.
Pasak jo, atsirado ir prevencinė diagnostika. Atliekant mašinų monitoringą regima, kurios, tikėtina, netrukus gali sugesti, todėl iš karto yra suteikiamos prevencinės serviso paslaugos.
„Visi tie dalykai – ne ateitis. Technologijų evoliucija vyksta dabar ir jos produktus mes iš karto pasiūlome ūkininkams“, – teigė D.Dailidė.
Pavyzdžiui, dauguma ūkininkų naudoja išmaniąsias sėjamąsias, kurios užtikrina, kad kiekviena sėkla būtų įterpta reikiamu gyliu bei tiksliu atstumu.
Toks užtikrintas darbas leidžia sėją atlikti efektyviau, kad ir kokios gamtinės sąlygos būtų.
„Išmanieji tręštuvai trąšas beria ten, kur reikia, ir tiek, kiek reikia. Taip mažinamos trąšų sąnaudos ir neigiamas poveikis gamtai. Apskritai tikslumas žemdirbystėje yra esminis dalykas. Jo reikia, kad naudojant mažiau išteklių būtų pasiektas dar geresnis rezultatas“, – apibendrino D.Dailidė.