Nuolat laikosi didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašo viršūnėje ir priežasčių tam – ne viena

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kasmet, ir kas ketvirtį skelbia 500 įmonių, kurios sumoka daugiausia mokesčių šalyje, TOP 500 sąrašą.

Bendrame TOP 500 sąraše „Norfos“ prekybos tinklas tradiciškai patenka į didžiausių šalies mokesčių mokėtojų keturiasdešimtuką, nusileisdamas tik tokiems didiesiems mažmeninės prekybos konkurentams kaip „Maxima LT“ ir „Lidl Lietuva“.

Jie savo pozicijas mokesčių lentelėse išlaiko aukščiau dėl didesnių sugeneruojamų akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apimties.

VMI duomenimis, tarp TOP 500 juridinių asmenų (išskyrus biudžetines ir viešąsias įstaigas), iš kurių 2026 m. 1-ąjį ketvirtį gauta daugiausia mokesčių, bendrovė „Norfos mažmena“, valdanti 163 parduotuvių tinklą, užima 31 vietą.

Ji per tris šių metų mėnesius sumokėjo 13,809 mln. eurų mokesčių.

„Norfos“ grupės įmonė „Rivona“ yra 23 vietoje. Jos sumokėtų mokesčių suma per tris šių metų mėnesius sudaro 18,515 mln. eurų.

Abi šios įmonės, dirbdamos išvien, per pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės biudžetą papildė 32,324 mln. eurų.

Tad pagal šią sumą „Norfos“ grupė TOP 500 sąraše užimtų 11-ąją poziciją – atsidurtų šalia 10-ąją vietą užimančios bendrovės „Lidl Lietuva“, kurios mokesčių krepšyje yra 37,723 mln. eurų.

Visi penki didieji prekybos tinklai yra dosnūs valstybės biudžetui. Šiame penketuke „Norfos mažmena“ užima trečiąją poziciją.

Bendrovės „Maxima LT“ pirmąjį šių metų ketvirtį sumokėti mokesčiai sudaro 49,645 mln. eurų. Bendrame sąraše ši įmonė yra aštunta.

Bendrovė „Iki Lietuva“, VMI pervedusi 16,669 mln. eurų, TOP 500 įmonių sąraše yra 27-ojoje pozicijoje. Šiek tiek žemėliau – 32 vietoje – yra bendrovė „Rimi Lietuva“.

Jos sumokėti mokesčiai pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 13,225 mln. eurų.

„Iš viso abi mūsų grupės įmonės – „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ per 2025-uosius sumokėjo 156,431 mln. eurų mokesčių. Taigi esame didžiųjų mokesčių mokėtojų sąrašo pradžioje – pirmajame jo dešimtuke.

O prekybos tinklų penketuke trečiojoje pozicijoje esame dėl tam tikrų priežasčių, susijusių su akcizinėmis prekėmis ir PVM mokesčiu.

Pavyzdžiui, bendrovė „Lidl Lietuva“ daugumą prekių importuoja. Už jas Lietuvoje ji privalo sumokėti 21 proc. PVM, todėl ir jos sumokamų mokesčių suma susidaro gana didelė.

O mes daugumą maisto prekių perkame iš Lietuvos gamintojų, kurie patys yra PVM mokėtojai, ir mums belieka sumokėti tą PVM dalį, kuri apskaičiuojama prekių antkainiui.

Tas pat ir dėl akcizinių prekių. Pavyzdžiui, kai alkoholį ir alų perkame iš gamintojų Lietuvoje, jie patys būna sumokėję ir akcizą, ir PVM, tad ir šiuo atveju mums tereikia sumokėti minėtų prekių antkainiui apskaičiuojamą PVM“, – paaiškino bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis.

Svarbu ir tai, kad abi „Norfos“ grupės įmonės patenka į VMI patvirtintą patikimiausių mokesčių mokėtojų kategoriją, kurioje atsiduria vos apie 7 proc. visų Lietuvoje veikiančių įmonių.

Joje būriuojasi tie mokesčių mokėtojai, kurie per tam tikrą nustatytą laiką neturėjo jokių nepriemokų, o ir atlikdami finansų patikrą auditoriai neatranda kokių nors didesnių nusižengimų.

„Nė viena įmonė nėra apsaugota nuo smulkių klaidų. Svarbiausia, kad tikrintojai įvertintų, ar ji netyčia suklydo, ar tai piktybinis, suplanuotas nusižengimas stengiantis išvengti mokesčių.

Mes per visą savo veiklos laiką stengėmės gyvuoti be užsienio kompanijų pagalbos – niekam nesame pardavę akcijų, tad ir mūsų uždirbti pinigai neiškeliauja į užsienį.

Štai todėl ir manau, kad mokesčių inspektoriams neužkrauname daug darbo. Būtent tos įmonės, kurios naudoja įvairias pinigų pervedimo schemas į užsienyje esančias sąskaitas, dažniau ir yra tikrinamos“, – kalbėjo D.Dundulis.

D.Dundulis ne kartą yra užsiminęs apie tai, kad nėra ribų nei darbo našumui didinti, nei veiklai efektyvinti.

Tolesnis inovacijų diegimas, pasitelktos modernesnės ir darbą našiau padedančios atlikti technologijos bei nauja įranga, anot pašnekovo, sudarys galimybes ir šiemet bent 4–8 proc. padidinti „Norfos“ darbuotojų algas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) duomenys liudija, kad „Norfa“, iš penkių didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų mokėdama savo darbuotojams didžiausias algas, yra lyderė jau ne pirmus metus.

„Sodros“ duomenimis, prekybos tinklą „Norfa“ valdančioje įmonėje „Norfos mažmena“ visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana kovą sudarė 2057,92 euro, balandį – 2009,5 euro. Arčiausiai esančios konkurentės „Lidl Lietuva“ mediana kovą buvo 1913,76 euro, balandį – 1973,49 euro.

„Technologinės naujovės, kurias įdiegiame, suteikia darbuotojams galimybę per tą patį laiką atlikti daugiau darbų, už kuriuos atitinkamai atsiskaitoma.

Manau, kad tai yra pats geriausias atlyginimų auginimo kelias, nes jis neturi įtakos „Norfoje“ parduodamų prekių kainoms. Algoms didėjant jos išlieka nepakitusios.

Jeigu algos būtų didinamos auginant prekių antkainius, pirkėjai netruktų tai pajusti, nes prekės brangtų. Darbuotojai gal ir būtų patenkinti, bet vartotojai tikrai ne, ir tokią įmonę konkurencija išstumtų iš rinkos“, – pažymėjo D.Dundulis.

Technologijos ir „Norfos mažmenos“ valdomo tinklo parduotuvėse, ir „Rivonos“ gamybos cechuose bei centriniame sandėlyje per veiklos metus, aprėpiančius kelis dešimtmečius, smarkiai pasikeitė. Tad į ką šiuo metu yra sutelktas bendrovės „Norfos mažmena“ dėmesys?

„Šviežia mėsa mūsų tinkle turi didelę paklausą, todėl rekonstruodami parduotuves įrengiame daug patogesnes darbo vietas mėsininkams, – atsakė D.Dundulis. – Iš 163 tinklo parduotuvių 130-yje veikia mėsos išpjaustymo cechai.

Juos atnaujinant įrengiamos linijos, kuriomis skerdiena – kiaulių puselės – tiesiai iš vilkikų nugabenama į mėsos išpjaustymo cechą parduotuvėje. Darbuotojams nebereikia jų nešte nešti.“

Tuose cechuose mėsos išpjaustytojams yra parūpinama naujos įrangos, pavyzdžiui, nuperkama daug našesnių mėsmalių, specialių kaulų pjūklų ir kitokių įrankių.

„Darbuotojams nebereikia prekių į prekybos sales vežti stumiant jų prikrautus vežimėlius. Tam naudojama speciali įranga.

Daug kur valytojų darbą pakeitė valymo robotai.

Daugumoje parduotuvių naudojami išmanieji presai makulatūrai – popieriaus pakuotėms supresuoti, tad šis darbas atliekamas daug greičiau“, – vardijo pašnekovas.

Pasak D.Dundulio, rekonstruotų, kaip ir naujų, parduotuvių planas kitoks, racionalus, tad darbuotojams, o kartu ir pirkėjams, nebereikia nardyti po prekių lentynų labirintus.

Apskritai pastaruoju metu statomos tik didžiausio – XXL arba „Hyper“ formato parduotuvės. Jose lentynų sumontuojama daug, todėl daug našesnis tampa ir prekių sukrovimas.

Prekių kelias nuo atgabenimo ir iškrovimo ant priėmimo rampos iki lentynų prekybos salėse taip pat gerokai sutrumpėjo. Mat padėklai su prekėmis, kurių apskaita atliekama ypač greitai, aplenkia parduotuvių sandėlius. Darbuotojai prekes nugabena tiesiai prie tam tikrų lentynų ir jas ten sukrauna.

„Prekių sukrovimas į lentynas parduotuvėse per tris mūsų veiklos dešimtmečius iš esmės nesikeitė. Tai padaro darbuotojai, ir šio darbo automatizuoti vis dar neįmanoma.

Tiesa, šiuo metu darbuotojai naudojasi kainų spausdintuvais. Ten pat, prie lentynų, jie išsispausdina reikiamo formato kainų etiketes. Jiems nebereikia, kaip anksčiau, vaikščioti prie administracijos patalpoje esančių spausdintuvų ir karpyti ant didelio lapo išspausdintų etikečių“, – sakė D.Dundulis.

Pasak jo, svarbu ir tai, kad informacinių technologijų (IT) sistema veikia savarankiškai, – pradėjus prekes parduotuvėms tiekti centralizuotai, jose nebeliko nei apskaitininkų, nei prekių priėmėjų. Viską atlieka automatizuota sistema.

Per tris dešimtmečius pasikeitė ir darbo organizavimas parduotuvėse.

Pavyzdžiui, pirmadieniais šviežių vaisių ir daržovių į „Norfos“ parduotuves nevežama, nes tądien vyksta jų išpardavimas ir vakarais, baigiantis parduotuvių darbo laikui, to skyriaus lentynos būna ištuštėjusios.

Antradienio rytą, prieš atidarant parduotuves, darbuotojai jas išvalo ir užpildo šviežiausiomis prekėmis.

Visomis kitomis savaitės dienomis daržovės ir vaisiai perrenkami prieš parduotuvių atidarymą – lentynos ir ekspozicinės erdvės papildomos naujomis šios kategorijos prekėmis.

„Ši darbo organizavimo sistema nulemia, kad rytais, atidarius parduotuves, sandėliuose nebebūna jokių tą rytą atvežtų šviežių maisto produktų. Visi jie būna sudėti į lentynas bei vitrinas ir pirkėjai gali rinktis tai, ko jiems reikia“, – teigė „Norfos“ vadovas.

Anot jo, pasitaiko, kad kai kurių šviežių prekių vakarais pritrūksta, užtat rytais pirkėjai visuomet randa ką tik iš centrinio sandėlio atvežtų pačių šviežiausių prekių.

Svarbu ir tai, kad „Norfos“ parduotuvėse darbuotojų darbą organizuoja ir jų darbo grafikus sudaro pačios bendrovės sumanyta ir maždaug prieš dešimtmetį sukurta IT programa.

Parduotuvių vadovams nebereikia gaišti daugybės valandų vien tam, kad paskirstytų darbus.

Naudojantis IT programa įvertinamos visų parduotuvės darbuotojų galimos atlikti funkcijos. Jų yra apie trisdešimt. Prioriteto tvarka, atsižvelgiant į turimą kvalifikaciją, jiems paskirstomos darbo valandos ir užduotys 15 minučių intervalais.

Pavyzdžiui, numatoma, kuris darbuotojas tądien tam tikru laiku turi sudėti prekes į numatytas lentynas, o kuris – dirbti kasoje. Pasak D.Dundulio, vien ši įvaldyta sistema darbuotojų darbo efektyvumą padidino apie 20–30 proc.