„Mieloji Maija, buvo nuostabu pamatyti tai, kuo tu pavertei šią puikią vietą“, – praėjusių metų gegužę po viešnagės Ardavos dvare svečių knygoje parašė Airijos ambasadorė Latvijoje Marcella Smyth.

„Dabar čia mūsų namai, kuriuose gyvename ir kuriuos svečiams atveriame savaitgaliais. Leidžiame jiems pasigrožėti tuo, ką atkūrėme.

Vis dažniau pakviečiame žmones apsilankyti ir šventėse, pavyzdžiui, koncertuose ar šeimos kavinių dienose“, – Ardavos dvare, esančiame Latvijoje, Preilių savivaldybėje, lydėdama į antrąjį aukštą kalbėjo jo savininkė 36 metų Maija Krasna.

Sienos aptrupėjusios, dažų sluoksnių ant jų daugybė, bet instaliacijos ir įvairios interjero detalės – spintelės, lentynos, vazos, paveikslai, staliukai, gėlės, kurioms Maija rado tinkamą vietą, patalpas pavertė jaukiomis.

[[ge:lrytas:lrytas:42598267]]

Maija kartu su vyru bendraamžiu kariškiu airiu Jamie Henebry apleistą Ardavos dvarą už 65 tūkstančius eurų iš Preilių savivaldybės įsigijo 2020-aisiais. Jiedu įkūrė socialinę įmonę MIIRS ir po truputį tvarko neorenesanso stiliaus pastatą norėdami jį paversti bendruomenės susibūrimo vieta, kultūros erdve bei turistų lankomu objektu.

Tuo, ką nuveikia, Maija dažnai dalijasi socialiniuose tinkluose.

[[ge:lrytas:lrytas:42160545]][[ge:lrytas:lrytas:42292185]][[ge:lrytas:lrytas:42483125]]

Dvaro duris šeimininkai vis dažniau atveria ir kūrėjams, ir edukacijų rengėjams. Dailininkė Viktorija Valujeva, gyvenanti netoliese esančiame Daugpilyje, viena pirmųjų dvare surengė savo darbų parodą ir dalį paveikslų padovanojo jo savininkams.

Gegužės viduryje į susitikimą dvare rinkosi žmonės, kurie buvo emigravę ir sugrįžo į gimtąją Latgalą – vieną iš keturių Latvijos regionų.

Ilgas kelias namo

M.Krasna į gimtinę iš Airijos grįžo ilgokai joje užsibuvusi.

„Man buvo 22 metai, kai Valmieroje esančiame universitete studijuodama viešuosius ryšius ir rinkodarą sumaniau po trečio kurso padaryti metų pertrauką ir pasiėmiau akademines atostogas.

Susikroviau lagaminus, išvykstant draugai mane traukė per dantį, kad esą Airijoje susirasiu draugą ir nebegrįšiu į Latviją. Aš juos įtikinėjau, kad būtinai parsirasiu namo.

Išties Airijoje sutikau Jamie, bet vis tiek sugrįžau tęsti studijų, ir mudu kurį laiką gyvenome kas sau: aš Latvijoje, jis – Airijoje. Jis – kariškis profesionalas, dažnai būdavo misijose, o aš mokiausi.

Mudu susituokėme 2018-aisiais, dieną prieš vestuves pabaigiau rašyti bakalauro darbą. O po jų abu išvykome atgal gyventi į Airiją“, – pasakojo Maija.

Pasak jos, Jamie domisi istorija, tad ir dvaras yra būtent jo sumanytas pirkinys.

„Būdamas vienoje iš misijų jis aptiko skelbimą latviškame nekilnojamojo turto portale apie Latgaloje parduodamą Ardavos dvarą.

Man tas dvaras visai nerūpėjo, bet Jamie užsikabino.

Galop su juo sutarėme, kad mano tėvai, gyvenantys netoliese, Lyvanuose, nuvažiuos ir apžiūrės. Jie tai ir padarė.

Tėtis buvo kategoriškas: jokio pirkimo, pastatas baisios būklės. Dar įspėjo: jeigu aš jį nusipirksiu, jis nė piršto nepajudins – nepadės jo tvarkyti.

Ir mudu su vyru nustūmėme visas mintis į šalį. Bet neilgam.

2020-aisiais Jamie šešiems mėnesiams išvyko į misiją Sirijoje ir ten būdamas dar kartą paprašė, kad tėvai vėl apžiūrėtų dvarą, nes jo kaina sumenko.

Tėtis matė, kokia tai didelė apleista teritorija ir kiek darbo visur reikia įdėti.

[[ge:lrytas:lrytas:42619347]]

Jis toliau prieštaravo, bet mes padarėme savaip ir po poros savaičių jį nusipirkome“, – apie tai, kaip įsigijo istorinį statinį, pasakojo Maija.

Tvarkė savo rankomis

Tebegyvendami Airijoje jiedu su vyru, atvykdami savaitei kitai į dvarą, išvalė jo patalpas, nuvalė jų sienas, aptvarkė aplinką ir viską, ką darė, fotografavo.

„Po metų nusprendėme socialiniuose tinkluose pasidalinti tuo, ką nuveikėme dvare.

Kone iš karto su mumis susisiekė JAV gyvenantis Christoferis, kuris papasakojo, kad dvare prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno jo močiutė.

Susibičiuliavome su juo, klausinėdami ir klausydamiesi jo po truputį ėmėme kaupti žinias apie dvaro istoriją“, – kalbėjo Maija.

Svečiams dvaras buvo atidarytas 2023-iaisiais, kai abu jo savininkai iš Airijos galutinai persikėlė į Latgalą.

Tais pačiais metais M.Krasna šio regiono verslo pasiekimų konkurse gavo apdovanojimą „Metų iniciatyviausias reemigrantas Latgaloje 2023“.

Tuomet žinios apie dvaro virsmą pasklido internete, įvairūs žmonės pradėjo skambinti Maijai ir dalintis savo prisiminimais.

M.Krasna dovanų gavo ir nuotraukų albumą iš moters, kuri vaikystėje gyveno dvaro apylinkėse, lankė jame mokyklą.

„Pirmiausia ji atvyko iš Rygos į ekskursiją po dvarą, o po to atvežė tą albumą.

Nuotraukas suskaitmeninome, dabar žinome apie dar vieną dvaro istorijos tarpsnį“, – užsiminė jo savininkė.

Istorijos pėdsakai sienose

Žiemą Maija ir Jamie gyvena greta esančiame name, o tuomet, kai oras atšyla, persikelia gyventi į dvarą.

[[ge:lrytas:lrytas:42619346]]

Ištverti šalčių jame neįmanoma – didžiulio seno pastato nėra kuo šildyti.

Restauratorių rankos jo dar nepalietė – viskas jame atrodo taip, kaip pajėgė savo rankomis įrengti Maija su Jamie.

Pastate gausybė koridorių, kambariuose – gausybė sieninių spintų, ant sienų – keli sluoksniai dažų, o kambarių kampuose juoduoja atviri nugriautų krosnių dūmtraukiai.

„Kadangi iki 2003 metų dvare veikė mokykla, jis ir atrodo maždaug taip pat, kaip mokyklos laikais. Kurį laiką šiame pastate dar veikė biblioteka ir Latvijos pašto skyrius, dabar jame gyvename ir dirbame mes“, – sakė M.Krasna.

Pasak jos, dvaro veiklą ji vykdo per bendrovę MIIRS, kuri 2025 metais gavo socialinės įmonės statusą.

„Tai, ką mes darome, yra skirta mūsų žmonėms – mūsų bendruomenei.

Dvaras yra vieta, kurioje žmonės renkasi kurti, švenčia šventes, apžiūri parodas.

Įmonėje esu įdarbinusi porą žmonių, vienas jų – mano vyras. Jis kalba tik angliškai ir, kol atostogauja tarp misijų, jam sunku kitur Latvijoje rasti darbą.

Kitą žmogų įdarbinau parašiusi projektą ir gavusi Preilių savivaldybės paramą.

Darbų gausybė, o man svarbu, kad už juos galėčiau sumokėti algą“, – teigė M.Krasna.

Žiupsnis dvaro istorijos

Ardavos dvaro istorija glaudžiai susijusi su kilmingomis giminėmis.

[[ge:lrytas:lrytas:42619345]]

1860–1863 m. neorenesanso stiliaus rūmus pastatė Hieronimas von der Mohlis. Paskutinis savininkas iš šios giminės buvo Vaclavas fon der Molis, kuris dalį dvaro XIX a. pabaigoje dovanojo valstybei mokyklos reikmėms.

Ardavos pagrindinė mokykla, kuri buvo kaimo kultūros centras, veikė iki 2003-čiųjų. Ją uždarius kone 20 metų pastatas stovėjo tuščias ir nyko.

2025-aisiais buvo atlikta Ardavos (anksčiau – Jezufinovo) dvaro architektūrinė ir meninė inventorizacija. Tai padaryti buvo ypač svarbu žingsnis siekiant išsaugoti, o ateityje – renovuoti vieną vertingiausių Preilių rajono architektūros paminklų.

Prieškambaryje ir laiptinėje rasta XIX a. antrosios pusės interjero dekoro elementų, – ryškiai mėlynų rėmų su geltonu vidumi, monochrominių klijų dažų sluoksniai svetainių sienoms, tamsiai mėlynos arba rudos linijos po stogo pakraščiais.

Viename iš kambarių rasta trafareto technika pagaminta dekoratyvinė juostelė. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje taip pat buvo naudojami popieriniai tapetai.

Tapti dvarininke latvę įkalbėjo sutuoktinis: airių kariškis pastatą nusižiūrėjo internetu