Rugsėjo 24 d. Prezidentūroje įvyko jau 18-oji iškilminga „Europos burių“ ceremonija. Finansų ministerijos inicijuotame renginyje pagerbti projektai, kurių rezultatai jau matomi Lietuvos miestuose ir regionuose.
Šiemet dėl septynių nominacijų varžėsi 107 Europos Sąjungos investicijų ir programos „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis įgyvendinti projektai. Tarp jų – naujos erdvės bendruomenėms, modernesnės mokyklos ir ligoninės, kultūros objektai bei Lietuvos įmonių ir mokslininkų kuriamos technologijos.
Pokyčio banga įsisiūbavo scenoje
Susiję straipsniai
Šių metų „Europos burių“ tema – „Pokyčio banga“. Dar prieš paskelbiant pirmuosius laureatus ją scenoje perteikė šokio teatras AURA, o vėliau dėmesys persikėlė į žmones, kurie savo idėjas jau pavertė konkrečiais darbais.
Renginio vedėjas Marijus Žiedas pabrėžė, kad pokytis prasideda nuo žmonių, kurie ryžtasi imtis iniciatyvos ir savo idėjas paversti darbais.
„Burė pati nejuda. Jai reikia vėjo. Reikia krypties. Ir reikia žmogaus, kuris ryžtųsi ją iškelti. O kai tokių burių daug, horizonte jau matome ne vieną atskirą kelionę. Matome Lietuvą, judančią pirmyn.“
Sveikindamas susirinkusiuosius finansų ministras Taurimas Valys pabrėžė, kad šį vakarą svarbiausi ne skaičiai ar ataskaitos, o tai, ką investicijos jau pakeitė realybėje.
„Šis vakaras visai mūsų ministerijos komandai yra viena prasmingiausių metų akimirkų. Šiandien mes matome ne skaičius ar ataskaitas, o gyvus, apčiuopiamus ir įkvepiančius rezultatus to, ką sukūrėme kartu.
Net 107 atrinkti projektai šiandien pretenduoja į „Europos burių“ apdovanojimus. Labai svarbu, kad kiekviena jūsų idėja, net ir nelaimėjusi konkurse, yra postūmis Lietuvos progresui“, – sakė ministras.
Pasak ministro, Finansų ministerija gali parodyti kryptį, tačiau pačių projektų autoriai yra tie, kurie idėjas paverčia realybe – bendruomenių lyderiai, mokslininkai, verslininkai ir kiti jų įgyvendintojai.
Šią mintį pratęsė Prezidento patarėjas Saulius Olencevičius.
„Tikroji investicijų vertė atsiranda tada, kai jos virsta socialiniu ir intelektiniu kapitalu.
Dar prasmingiau, kai jos tampa realiu produktyvumo augimu, naujomis technologijomis, stipresnėmis bendruomenėmis, geresne medicina, modernesne mokykla ar nauja galimybe Lietuvos žmogui augti“, – sakė jis.
S. Olencevičius pabrėžė, kad stipri valstybė kuriama ne vien sostinėje, o daugybėje vietų visoje Lietuvoje – laboratorijose ir ligoninėse, klasėse ir įmonėse, universitetuose, savivaldybėse ir miestelių bendruomenėse.
Nuo investicijos į žmogų iki branduolinės medicinos
Šių metų apdovanojimuose netrūko projektų, kurių rezultatai jau šiandien matomi konkrečiose Lietuvos vietose – nuo rajonų infrastruktūros iki pažangiausių medicinos tyrimų.
Augančiame Klaipėdos rajone viena opiausių problemų tapo vietų darželiuose ir viešųjų paslaugų trūkumas.
V.Skaraičio nuotr.
Šiai problemai spręsti skirtas projektas įvertintas už investicijas į bendruomeniškumą. Sendvario seniūnijoje įgyvendinta viešosios infrastruktūros plėtra, o vienu svarbiausių rezultatų tapo 150 vietų darželis, numatytas ir kaip bendruomenės erdvė.
Apdovanojimą atsiėmęs Klaipėdos rajono savivaldybės strateginio planavimo skyriaus vadovas Mindaugas Šatkus dėkojo komandai ir savivaldybei, pabrėždamas, kad tokį rezultatą sukūrė daugybė žmonių, kartu priėmusių sprendimą investuoti į šią teritoriją.
Kai investicijos nukreipiamos į žmones, kuriems pagalbos reikia labiausiai, jų vertė matuojama ne vien sukurta infrastruktūra.
Už investicijas į žmogų apdovanotas projektas, išplėtęs bendruomenines apgyvendinimo ir užimtumo paslaugas žmonėms su proto ir psichikos negalia Telšių rajone. Čia plėtojamos grupinio gyvenimo namų, apsaugoto būsto, dienos užimtumo ir socialinių dirbtuvių paslaugos.
Apdovanojimą atsiėmusi Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorė Lina Leinartienė pasakojo, kad per daugiau nei tris dešimtmečius keitėsi ir žmonių su negalia poreikiai, ir tai, kaip į juos žvelgiama.
„Mes investuojame ne tik į pastatus, ne tik į baldus ar įrengimus. Mes investuojame į žmogaus galimybę keistis, gyventi, mokytis, tapti savarankiškesniems ir įsilieti į bendruomenės gyvenimą“, – kalbėjo ji.
Technologijų srityje šiemet išsiskyrė sprendimas, kuriuo siekiama didesnio saugumo mokyklose. Už investicijas į inovatyvius sprendimus apdovanotas UAB „Nano Sensorics“ projektas, skirtas elektroninių cigarečių išskiriamų dujų monitoringo sensoriaus kūrimui.
Įmonės atstovas dėkojo komisijai ir komandai, o kalbėdamas apie projekto reikšmę akcentavo jo praktinį tikslą.
„Tai yra tam tikras postūmis, paskata kurti inovatyvius, dar inovatyvesnius produktus. Ačiū komandai, nes be komandos nebūtume galėję sukurti bei prisidėti prie saugesnės Lietuvos mokyklų, prie saugesnės Lietuvos, pažangesnės Lietuvos.“
Kita nominacija parodė, kaip moksliniai tyrimai gali persikelti į verslą ir tapti naujais produktais. Už investicijas į inovacijas versle apdovanojimą pelnė UAB „Euro Meta“ projektas „IN-MOD“, kuriame Lietuvos moksliniai tyrimai pritaikyti tvarių produktų gamybai.
Apdovanojimą atsiėmęs įmonės vadovas Justas Narkevičius dėkojo komisijai, savo komandai, Šiaulių universiteto mokslininkams ir visiems, prisidėjusiems prie projekto.
„Ačiū, kad tikėjote – ir toliau tikėkite į priekį“, – kolegoms ir projekto partneriams palinkėjo laureatas.
Mokyklų aplinkoje pokyčiai taip pat prasideda nuo konkrečių dalykų – nuo galimybės vaikui patekti į klasę, dalyvauti pamokose ir naudotis mokyklos erdvėmis. Už investicijas į šiuolaikinę mokyklą įvertintas projektas, kuriuo Jonavos rajone didinamas ugdymo prieinamumas atskirtį patiriantiems vaikams.
Projekto metu trijose mokyklose pritaikyta aplinka, įgyvendinti universalaus dizaino sprendimai ir pasirūpinta mokinių su negalia poreikiais.
Kultūros srityje investicija pakeitė ir vieno miesto centro veidą. Už investicijas į darnią aplinką apdovanotas Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje įkūrimo projektas. Nauja erdvė tapo vieta parodoms, edukacijoms, renginiams ir bendruomenės veikloms.
Apdovanojimą atsiėmusi Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė dėkojo Europos Sąjungai, Finansų ministerijai, menininkui Stasiui Eidrigevičiui ir prie projekto prisidėjusiai komandai.
„Prisidedant prie infrastruktūros gerinimo, stipriname ne tik infrastruktūrą, bet ir kultūrą, bendruomenę. Tai yra labai svarbu.“
Viena ambicingiausių šių metų investicijų krypčių susijusi su medicina ir mokslu.
V.Skaraičio nuotr.
Už investicijas į šiuolaikinę mediciną apdovanotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Branduolinių tyrimų centras. Čia sukurta grandinė, leidžianti Lietuvoje gaminti PET tyrimams reikalingas radioaktyviąsias medžiagas ir jas panaudoti ieškant ligos židinių bei vertinant, kaip organizmas reaguoja į gydymą.
Apdovanojimą atsiėmę projekto atstovai dėkojo prie jo įgyvendinimo prisidėjusioms LSMU ir Vilniaus klinikų komandoms.
„Tai yra puikus įvertinimas, kaip Europos investicijos Lietuvoje virsta realiais sprendimais, tarnaujančiais žmonėms – nuo pažangių tyrimų iki geresnės medicinos. Mums tai nėra finišo linija. Mums tai yra dar viena burė, kurią mes turime“, – sakė laureatai.
Kas tapo skaitytojų favoritu?
Savo favoritą išrinko ir Lrytas skaitytojai. Balsavime dalyvavo daugiau nei 50 tūkst. žmonių, o daugiausia balsų pelnė Regioninės Telšių ligoninės skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos paslaugų kokybės gerinimo projektas.
V.Skaraičio nuotr.
Įgyvendinus projektą atnaujinti ir atskirti skubiosios medicinos pagalbos bei intensyviosios terapijos skyriai, pagerėjo pacientų srautų organizavimas, atsirado daugiau šiuolaikinei medicinai reikalingos įrangos.
Atsiimdama apdovanojimą, ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė dėkojo komandai ir balsavusiems žmonėms.
„Šis skaitytojų, pacientų, jų šeimų ir visos bendruomenės įvertinimas rodo, kad mus mato ir pastebi, kaip keičiamės ir tobulėjame.
Dėkoju savo komandai, visiems darbuotojams ir žmonėms, kurie pasirinko ir balsavo už mūsų ligoninę. Mes esame atrama Žemaitijos regionui ir norime tokie būti toliau“, – kalbėjo ji.
Vakaro pabaigoje – dar viena bendra akimirka
Apdovanojimų ceremoniją vainikavo atlikėjos Monikaze pasirodymas. Jos muzika trumpam užbūrė salę ir pratęsė vakaro nuotaiką, o netrukus scenoje bendrai nuotraukai susitiko visi „Europos burių 2026“ laureatai.
„Šį vakarą išgirdome labai skirtingas istorijas, tačiau visas jas jungia vienas dalykas – pokytis, kurį galime pamatyti, pajusti ir patirti savo kasdienybėje“, – renginio pabaigoje sakė M. Žiedas.