Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas sako, kad šį pokytį lėmė ne viena priemonė – svarbiausia buvo ilgalaikė kryptis, kurioje susijungė Europos Sąjungos investicijos ir pačios savivaldybės sprendimai.
Investicijos prasideda nuo pasitikėjimo verslu
Vien finansavimo nepakanka – svarbu, kaip savivaldybė geba pasiruošti ir kokį santykį kuria su investuotojais.
Susiję straipsniai
„Mūsų savivaldybė savo veiksmais rodo – verslas Akmenėje yra labai laukiamas. Čia vyksta partnerystė, o ne bandymas kažko iš verslo išpešti. Verslininkai tai mato ir jaučia.“, – sako V. Mitrofanovas.
Jo teigimu, Akmenės rajonas pirmiausia sukurti sąlygas verslui veikti.
„Mes verslui sukuriame ir aplinką, ir infrastruktūrą, todėl verslas labai noriai eina. Taip pat nuolat stengiamės trumpinti biurokratinius procesus, kad atėjusio verslo poreikiai būtų sprendžiami operatyviai, o ne per standartinį trisdešimties darbo dienų terminą.“
Mero teigimu, apie savivaldybės požiūrį į verslą ilgainiui pradėjo kalbėti ir patys investuotojai.
„Šalis maža, verslas bendrauja tarpusavyje ir supranta, kad Akmenėje verta investuoti. Mes dar seniai turėjome tokį šūkį, paremtą trimis A raidėmis – „Akmenę apsimoka atrasti“. Ir dabar matome, kad verslas čia atranda ir save, ir mus.“
Nuo sudėtingo regiono iki naujo ekonominio impulso
V. Mitrofanovas pabrėžia: Akmenės transformacija yra ilgalaikio proceso rezultatas. Prieš kurį laiką regiono situacija buvo visiškai kitokia.
„Akmenės rajonas galėtų būti net mokslinio tyrimo objektu – kaip iš visomis prasmėmis kritusio pasienio regiono, su dideliu nedarbu, socialinėmis problemomis, nekilnojamojo turto situacija, kai žmonės jį dažniau dovanodavo nei parduodavo, tapome sėkmės istorija.“
Didžiųjų investicijų poveikis, pasak mero, išplinta gerokai plačiau nei pati investuotojų teritorija. Jis keičia ir ekonominę aplinką.
„Ypač sėkmingu projektu tapo Akmenės laisvoji ekonominė zona (LEZ). Kai atėjo didžiosios investicijos, ši zona kūrėsi viduryje niekur. Įsivaizduokite – buvo plyni laukai, o dabar ten yra infrastruktūra, dujos, nuotekos, vanduo.“
Ne mažiau svarbu ir tai, kokį papildomą ekonominį aktyvumą investicijos sukuria aplink.
„Į Laisvąją ekonominę zoną dabar investuota apie pusę milijardo eurų, sukurta apie tūkstantį darbo vietų. Ir tas ekonominis skaičiavimas, kad vienas euras investicijų sukuria dar apie pusantro euro papildomos vertės aplinkui, Akmenėje labai pasiteisino.“
Mero teigimu, didelių investicijų poveikis regionui atsiskleidžia ne tik per pačias gamyklas ar sukurtas darbo vietas.
„Ekonominį regiono augimą parodo ne tie stambieji investuotojai, o būtent smulkaus ir vidutinio verslo plėtra. Tada ir matosi regiono gyvybiškumas.
Tai pas mus visiškai pasiteisino. Atsirado kavinių, viešbučių, pradėjo kurtis kitos paslaugos. Vienas euras investicijų sukuria dar papildomą ekonominį efektą aplinkui – Akmenėje tai labai pasijuto.“
Investicijų poveikis matomas žmonių gyvenime
V. Mitrofanovo teigimu, vienas svarbiausių pokyčių – atsiradusios galimybės žmonėms grįžti į regioną.
„Po nepriklausomybės atgavimo buvome labiausiai emigravusių savivaldybių penketuke, nes žmonės buvo pratę dirbti gamyklose, kolūkių sistemoje, o smulkaus ir vidutinio verslo kultūros labai trūko.“
Šiandien situacija kardinaliai keičiasi.
„Džiaugiuosi, kad sugrįžta daug emigrantų. Pavyzdžiui, LEZ‘e apie trisdešimt procentų darbuotojų sudaro būtent grįžę iš užsienio.“
Tačiau naujas etapas regionui atnešė ir kitą iššūkį – kaip pritraukti žmones, kurie galėtų užpildyti kuriamas darbo vietas.
„Žinoma, sėkmingam regionui neužtenka tik darbo. Investuotojas žiūri, ar jo darbuotojai turės geras viešąsias paslaugas – darželį, švietimą, veiklas po darbo. Šeimoms svarbu ne tik tai, kiek uždirbs, bet ir ką gaus jų vaikai.“
Svarbi pamoka kitoms savivaldybėms
Akmenės rajono patirtis, pasak V. Mitrofanovo, rodo, kad konkurencija dėl investuotojų prasideda gerokai anksčiau nei pirmasis kontaktas su verslu. Savivaldybėms reikia iš anksto pasiruošti – turėti teritorijas, aiškią plėtros kryptį ir gebėti greitai reaguoti į investuotojų poreikius.
„Investicijos neateina paprastai. Nėra taip, kad šiandien sugalvosime ir parašysime kelioms įmonėms, gal galite atvažiuoti investuoti.
Reikia atlikti sunkius namų darbus – turėti žemės, sutvarkytus teritorijų planavimo dokumentus, aiškią viziją, kur ta pramonė turėtų plėtotis. Ne tik laukti investuotojo, bet ir pačiam pasiruošti, kad atėjus jis matytų, jog čia gali kurtis.“
Vis dėlto ateities iššūkiu jis įvardija nebe investuotojų paiešką. „Didelis iššūkis dabar yra žmogiškieji ištekliai. Turime investuotojus, bet turime galvoti, kaip pritraukti žmones.“
Tam būtina kurti ne tik darbo vietas, bet ir patrauklią gyvenamąją aplinką.
„Jauni žmonės, aukštesnės kvalifikacijos specialistai, paragavę gyvenimo Vilniuje arba svetur, nebenori grįžti į senus sovietinius daugiabučius.
Reikia sukurti kitokios kokybės gyvenamąją aplinką, kuri atitinka modernius standartus. Tai vienas svarbiausių mūsų prioritetų“, – įsitikinęs V. Mitrofanovas.
Regionų pokytis matomas ne tik infrastruktūroje
Akmenės patirtis atspindi platesnę tendenciją – regionuose, kuriuose ilgalaikės investicijos buvo derinamos su verslo plėtra, keičiasi ne tik infrastruktūra, bet ir ekonominis aktyvumas.
Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vykdančioji direktorė Ieva Naudžiūnaitė sako, kad ten, kur Europos Sąjungos lėšos buvo naudojamos nuosekliai, pokyčiai matomi ne tik infrastruktūroje, bet ir augančiame verslo aktyvume.
„Iš finansų sektoriaus perspektyvos aiškiai matome, kad ES investicijos tapo vienu svarbiausių regionų augimo variklių. Ten, kur investicijos buvo nuoseklios, matome modernėjančią infrastruktūrą, geresnį susisiekimą, atnaujintas viešąsias erdves, didesnį verslo aktyvumą ir augantį investuotojų pasitikėjimą“, – teigia ji.
Kaip pažymi I. Naudžiūnaitė, kartu keičiasi ir pačių regionų verslų požiūris į augimą – įmonės vis dažniau ryžtasi ne tik palaikyti veiklą, bet ir investuoti į ilgalaikę plėtrą.
„Praktika rodo, kad ES investicijos dažnai tampa postūmiu verslui ryžtis projektams, kuriuos vien nuosavomis lėšomis įgyvendinti būtų sudėtinga. Turėdamos galimybę pasinaudoti parama, įmonės drąsiau investuoja į technologinį atsinaujinimą, gamybos efektyvinimą, skaitmeninimą, energijos vartojimo efektyvumo sprendimus ir eksporto plėtrą“, – sako LCKU vykdančioji direktorė.
Ateityje regionų konkurencingumą lems ne tik pritrauktos investicijos, bet ir gebėjimas sukurti aplinką, kurioje žmonės norėtų gyventi ir dirbti.
„Didžiausią ilgalaikę vertę kurs investicijos, kurios stiprina regionų gebėjimą konkuruoti dėl žmonių, talentų ir investicijų. Todėl ypač svarbios sritys yra švietimas ir darbuotojų kompetencijų ugdymas, inovacijos, skaitmenizacija, energetinis efektyvumas, žalioji transformacija bei moderni susisiekimo infrastruktūra“, – pažymi I. Naudžiūnaitė.