Iš mokyklos suolo – į didžiausią pasaulyje valstybinį investicinį fondą: Skomantas papasakojo, kaip jam tai pavyko

Apie naująjį darbuotoją socialiniame tinkle „LinkedIn“ pranešė organizacijos vadovas Nicolai Tangenas, jauną lietuvį pavadinęs genijumi.

„Genijus: Skomantas Urbonas laimėjo matematikos olimpiadą Norvegijoje. Šiandien jam sukanka 18 metų ir jis pradeda dirbti fonde. Su gimtadieniu ir nuoširdžiai sveikiname prisijungus“, – prieš savaitę rašė N. Tangenas.

S. Urbonas savo neįtikėtina ir įkepiančia sėkmės istorija sutiko pasidalinti su naujienų portalo Lrytas skaitytojais.

Nors pastaruosius dvejus metus Skomanto gyvenimas ir mokslai tęsėsi Norvegijoje, svarbiausi jo matematikos kelio pamatai buvo padėti Lietuvoje. Iki 16 metų Vilniuje gyvenęs jaunuolis mokėsi Vilniaus licėjuje, o persikelti į Oslą šeimai teko dėl mamos darbo.

Skomantas neslepia, kad didelę įtaką jo pasiekimams turėjo Lietuvoje sutikti matematikos mokytojai. Juos šiandien 18-metis vadina pasaulinio lygio pedagogais.

„Iki 16 metų gyvenau Lietuvoje, mokiausi Vilniaus licėjuje. Dėl mamos darbo mūsų šeima trumpam persikraustė į Norvegiją, taigi paskutinius dvejus metus praleidau Oslo tarptautinėje mokykloje (OIS). Nuo mažens man patiko šachmatai, matematika, muzika ir programavimas“, – pasakojo Skomantas.

Didelę reikšmę jo keliui matematikoje turėjo mokytojai.

„Vilniaus licėjuje man labai padėjo matematikos mokytojai Andrius Berniukevičius ir Benas Budvytis, o iki tol – mokytojas Eduardas Juška. Manau, jog tai pasaulinio lygio mokytojai“, – teigė jis.

S. Urbono kelias į tarptautines matematikos olimpiadas prasidėjo anaiptol ne nuo pergalių. Devintoje klasėje jaunuolis net nepateko į Lietuvos respublikinę matematikos olimpiadą, tačiau jau po metų jo rankose buvo aukso medalis ir galimybė atstovauti Lietuvai tarptautinėje arenoje.

„Manau, jog savo olimpiadinės matematikos karjerą pradėjau labai vėlai. Tiesiog tuo metu gilinausi į matematinės analizės ir linijinės algebros sritis, o jos labai retai pasitaiko olimpiadinėje matematikoje.

Galiausiai 10 klasėje laimėjau respublikinės olimpiados aukso medalį ir su Lietuvos komanda išvykau atstovauti šaliai Vidurio Europos olimpiadoje Vengrijoje“, – prisiminė jaunuolis.

Pirmasis išbandymas tarptautinėje arenoje nebuvo sėkmingas, tačiau, pasak Skomanto, būtent tuomet jis suprato, ko reikia norint pasiekti aukščiausią lygį.

„Tada pasirodžiau prastai, bet supratau, kad, paaukojus pakankamai laiko ir pastangų, įmanoma pasiekti tarptautinį lygį. Čia reikia ne tik matematinių žinių ir treniruočių, bet ir psichologinio atsparumo laiko spaudimui, netikėtumams“, – pasakojo jis.

Persikėlus į Norvegiją, pasikeitė ir šalies, kuriai Skomantas atstovavo matematikos konkursuose, rinktinė.

„Kadangi 2024–2025 mokslo metais mokiausi Norvegijos mokykloje, turėjau varžytis Norvegijos konkursuose, kur laimėjau nacionalinį sidabrą, patekau į nacionalinę norvegų rinktinę ir išvažiavau į Tarptautinę matematikos olimpiadą (IMO) Australijoje. Deja, ten man pritrūko vieno taško iki bronzos medalio – mano draugams iš Lietuvos rinktinės ten pasisekė labiau“, – sakė Skomantas.

Po šios nesėkmės jis nusprendė skirti dar daugiau laiko pasiruošimui.

Rezultatas – pirmoji vieta Norvegijoje ir bronzos medalis tarptautinėje olimpiadoje.

„Todėl šiais mokslo metais įdėjau daug pastangų ir laiko, Norvegijos nacionaliniame konkurse laimėjau pirmą vietą, baigiau vidurinę mokyklą ir Tarptautinėje matematikos olimpiadoje Šanchajuje pavyko pasiekti bronzą.

Reikėjo vienu metu susitelkti ir į mokyklos baigimą – IB egzaminus, – ir į matematiką, todėl daug kitų veiklų – muzika, dziudo, šachmatai – nuėjo į antrą planą“, – pasakojo jis.

Tačiau savo pasiekimų Skomantas nėra linkęs laikyti išskirtinumo įrodymu.

„Nemanau, jog esu išskirtinis Norvegijoje ar Lietuvoje – matau daug tikrai talentingų žmonių. Vieną kartą laimė nusišypso vieniems, kitą kartą – kitiems, negalima nuleisti rankų po nesėkmių“, – pabrėžė S. Urbonas.

Galimybė pradėti dirbti „Norges Bank Investment Management“ (NBIM) pačiam Skomantui buvo netikėta.

„Tikrai niekuomet nebūčiau susapnavęs galimybės dirbti „Norges Bank Investment Management“. Iki šiol negaliu tuo patikėti. Šis fondas yra pats didžiausias valstybinis investicinis fondas planetoje, valdantis net 2,1 trilijono dolerių, ir tai darantis nepaprastai profesionaliai ir sėkmingai“, – pasakojo jis.

Skomantas išskyrė ir organizacijos vertybes bei jos investicijas Lietuvoje.

„Be to, NBIM turi labai tvirtą vertybinį stuburą – labai griežtai nedirba su Rusija ar kokiomis įtartinomis įmonėmis, rūpinasi mūsų planeta, be to, yra investavęs 1,2 milijardo dolerių į Lietuvos valstybės iždo obligacijas.

Mano matematikos bei akademiniai pasiekimai padėjo laimėti konkursą. Beje, domiuosi dirbtinio intelekto modeliais (GPT architektūra), gilinausi į universitetinį statistikos kursą“, – kalbėjo Skomantas.

Apie 18-metį lietuvį socialiniame tinkle „LinkedIn“ paskelbė pats NBIM vadovas N. Tangenas. Skomantas neslepia, kad toks viešas vieno didžiausių savo autoritetų dėmesys kartu reiškia ir nemažą atsakomybę.

„Dėl viešo pasveikinimo „LinkedIn“ su gimtadieniu turiu padėkoti fondo direktoriui. Jis nepaprastai gerbiamas verslo lyderis Skandinavijoje, mano manymu, jis – vienas protingiausių pasaulio žmonių, milžiniškas autoritetas ir sektinas pavyzdys. Žinoma, jaučiu didelį spaudimą neapvilti ir pateisinti Nicolai pasitikėjimą“, – sakė Skomantas.

Kol kas jo darbo patirtis fonde dar tik prasideda.

„Kol kas dirbu tik savaitę, esu praktikantas, dirbu projekte su nemažai kolegų, šiuo metu stengiuosi įsisavinti labai daug informacijos“, – pasakojo jis.

Nepaisant pasiekimų matematikos olimpiadose, pats Skomantas jų reikšmės nėra linkęs sureikšminti.

„Asmenine mano nuomone, olimpiadinė matematika tėra gana siaura galimybių demonstracija: ar sugebi perprasti siaurą, sudėtingą, abstrakčią sritį? Manau, gyvenime tai padeda kaip gera smegenų treniruotė“, – teigė jis.

Nors šiuo metu Skomantas Urbonas gyvena Norvegijoje ir galvoja apie tolesnes studijas, savo ateitį jis sieja su Lietuva.

„Tikrai žinau, kad Norvegijoje ir tolesnėse studijose nepamiršiu tėvynės. Lietuvą ateityje matau labai ryškiai – galutinai čia norėčiau apsistoti, dirbti ir atnešti pasaulinio lygio žinias bei investicijas“, – pasakojo Skomantas.

Jaunuolis sako, kad kol kas jo galimybės prisidėti prie Lietuvos yra gana ribotos, tačiau vieną tokių iniciatyvų kartu su bendraminčiais įgyvendino jau šią vasarą.

„Kol kas Lietuvos naudai galiu prisidėti gana ribotai. Pavyzdžiui, šią vasarą su Greta Morkūne iš „MO akademijos“ ir klasiokais iš Vilniaus licėjaus Antonu Liutvinu, Roberta Kozlovskyte ir Ieva Barochaite suorganizavome tarptautinę olimpiadinės matematikos stovyklą Lietuvoje.

Dalyvavo olimpiadininkai iš 15 šalių, dalijosi žiniomis su lietuviais, pažino Lietuvą, o mes visiems pasakojome apie olimpiadinę matematiką. Tikiuosi, jog ateityje mano indėlis savo šaliai bus daug didesnis. Taip pat labai noriu padėti Ukrainos pergalei prieš žiaurų agresorių“, – teigė jis.

Kovo 30 d. Ukrainos ambasada Norvegijoje skelbė, kad Ukrainos ambasadorius Norvegijoje Oleksiy Gavryshas susitiko su 17-mečiu Norvegijos nacionalinio matematikos konkurso nugalėtoju S. Urbonu.

Teigiama, kad parodydamas solidarumą, Skomantas visą savo laimėtą 15 tūkst. Norvegijos kronų premiją paaukojo Ukrainos gynybos ir medicinos reikmėms.

O. Gavryshas palankiai įvertino jaunuolio iniciatyvą ir nuoširdžiai padėkojo už reikšmingą indėlį remiant Ukrainą ir jos žmones kovoje su Rusijos agresija.

„Tai – puikus pavyzdys, kaip vieno žmogaus veiksmai iš tiesų gali ką nors pakeisti. Tikroji stiprybė slypi atsisakyme likti abejingam artimo kančiai. Čia kalbame ne apie politiką – kalbame apie sąmoningą pasirinkimą, kurį gali padaryti kiekvienas iš jūsų“, – tuomet sakė ambasadorius.

„Visada girdėjau, kad blogis gali nugalėti tik tada, kai geri žmonės nieko nedaro. Todėl pagalvojau, kad šis pasiekimas įgaus didesnę prasmę, jei galės prisidėti prie Ukrainos pergalės“, – sakė Skomantas.

Šis poelgis primena, kad solidarumas nepriklauso nuo amžiaus. Ukrainai susiduriant su brutalia agresija, svarbus kiekvienas geras darbas.

Kalbėdamas apie Lietuvos moksleivius, Skomantas pabrėžia, kad šalies mokslo lygio nereikėtų nuvertinti.

„Lietuvos matematikos, beje, ir kitų mokslų, lygis yra aukštas, neturėtume jaustis prastesni už kitas Europos šalis. Be to, dabar matematika yra aktuali kaip niekad, būtent dėl dirbtinio intelekto, statistikos ir simuliacijų“, – sakė jis.

Tačiau jaunuolis pabrėžia, kad siekiant rezultatų tenka susitaikyti ir su tuo, jog neįmanoma turėti visko vienu metu.

„Niekas neateina be aukų – visada, norint vieno, reikia paaukoti kažką kita – laiko, pastangų, patirti streso ir t. t. Kiek pastebėjau, daug žmonių, dažnai moksleiviai, tuščiai tikisi sėkmės, dėl jos nedirbdami, bet dažniausiai, kad pasisektų, reikia sudaryti palankias sąlygas; jas kurti yra nepatogu ir sunku“, – sakė S. Urbonas.