Vytautas užaugo Tauragės r. esančiame Sartininkų kaime, mokytojos ir veterinaro šeimoje. Vyras prisimena, kad pirmosios jo verslumo apraiškos pasimatė dar vaikystėje.
„Kiek pamenu save, dar kaime gyvendamas augindavau ir pardavinėdavau triušius, daržoves. Visada kažką darydavau“, – pasakojo pašnekovas.
Baigęs mokyklą, užsidirbti Vytautas išvyko į Angliją. Ten praleido maždaug penkerius metus.
„Noriu dirbti“. Griauname du mitus apie kasdienius dalykus, apie kuriuos retai susimąstome
„Mėginau verslauti transporto srityje, bet vis tiek nesavas kraštas, traukė Lietuva.
Galvoju, ką aš čia darau. Nusipirkau kelto bilietą ir išvažiavau“, – prisiminė Vytautas.
Grįžęs į Lietuvą kurį laiką jis pardavinėjo iš Lenkijos parsivežtas braškes, vasaros sezonu užsiėmė verslu Palangoje. Vėliau atidarė ir piceriją, kurioje pati mėginau įsidarbinti.
Tačiau atsikandęs darbo maitinimo sektoriuje Vytautas suprato, kad ši virtuvė – ne jam. O tuomet atrado tai, su kuo daugiau neišsiskyrė, – virtualią realybę.
Susiję straipsniai
Tiesa, pasikapsčius giliau paaiškėjo, kad pastarasis atradimas galėjo būti visai ne atsitiktinis.
„Kai buvau 5–6 metų, mama man pasakojo, kad yra stebuklingas šalmas, kurį užsidedi ir nusikeli į kitus pasaulius. Turbūt mane tai kažkaip paveikė, kad galiausiai ir atėjau iki virtualios realybės“, – svarstė pašnekovas.
Iš pradžių virtualios realybės akinius Vytautas išnaudojo pramogoms. Tačiau po kurio laiko pradėjo rengti ir edukacijas vaikams – taip gimė „MagicCalf“.
Jau ne vienerius metus Vytauto komanda lanko moksleivius skirtingose Lietuvos mokyklose, klasių laukia ir virtualios realybės arenose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Tauragėje.
„Pradžia buvo sunki – reikėjo nemažai investuoti į programas. Tuo metu buvau šaulys, sukūrėme edukaciją apie partizaninį pasipriešinimą. Pirmą renginį vedžiau drebančiu balsu“, – šyptelėjo tauragiškis.
Ši edukacija rengiama ir dabar. Jos metu mokiniai persikelia į vieną svarbiausių valstybės istorijos laikotarpių – okupacijos, trėmimų ir 1944–1953 m. partizanų kovų metus.
Asmeninio archyvo nuotr.
Susivieniję į komandas, mokiniai atlieka užduotis. Vytauto teigimu, atskleisdami partizanų gyvenimo paslaptis jie geriau supranta, kodėl kova už Lietuvos laisvę svarbi ir šiandien.
„Tai yra žinutė, kad partizanus reikia atsiminti ir gerbti, nes jie kovojo už mūsų Lietuvą“, – edukacijos misiją įvardijo Vytautas.
„MagicCalf“ akcentuoja ir ekologijos temą – edukacijų metu moksleiviai keliauja į ekologines ekspedicijas, kur mokosi rūšiuoti atliekas ir įgyja žinių apie jų poveikį aplinkai. Taip pat rengiamos viktorinos, jose dalyvaujama komandomis – mokiniai varžosi tarpusavyje atsakydami į klausimus apie tvarumą.
„Turime programų, kur vienu metu visa klasė gali nusikelti į virtualią realybę. Moksleiviai mato vienas kitą, bendrauja ir priima tam tikrus sprendimus“, – pasakojo Vytautas.
O naujausias, Aplinkos projektų valdymo agentūros inicijuotas projektas, siunčia žinutę apie maisto švaistymą. Edukacijų metu moksleiviai įgyja teorinių žinių, vėliau kartu su virtuvės šefu Alfu Ivanausku persikelia į virtuvę. Edukacijos kulminacija – virtuali virtuvė, kur pritaikydami įgytas žinias mokiniai renka taškus.
Pasak Vytauto, „MagicCalf“ vykdomi užsiėmimai pritaikyti skirtingo amžiaus moksleiviams – nuo nulinukų iki dvyliktokų. Tauragiškis skaičiuoja, kad praėjusiais metais aplankė mažiausiai 15 tūkst. moksleivių skirtinguose šalies miestuose.
Tiesa, darbai nesibaigia ir vasarą, kai moksleiviai atostogauja. Tik tuomet edukacijos persikelia į pripučiamus namus, su kuriais Vytauto komanda lankosi įvairių miestų šventėse.
„Dar yra daugybė temų, prie kurių galima prisiliesti: patyčios mokykloje, narkotikai, alkoholis, elektroninės cigaretės“, – kalbėdamas apie ateitį vardijo Vytautas.
O vienas svarbus veiklos etapas prasidės jau netrukus. Paaiškėjo, kad vien Lietuva Vytautas neapsiriboja – tauragiškis atidarė įmonę Lenkijoje, o pirmosios edukacijos bus rengiamos jau lapkritį.
V. Gustytės nuotr.
Simboliška, tačiau edukacijų verslą įkūrusiam tauragiškiui šiandien ir pačiam tenka paragauti mokslo duonos.
„Po mokyklos nutariau metus pailsėti, bet ilsėjausi gan ilgai. Tai studijuoju dabar“, – šyptelėjo pašnekovas.
Kauno kolegijoje gilinti verslumo pagrindus jis nusprendė ne atsitiktinai.
Vytautas pripažino, kad turėjo norą sukurti programą vaikams su kalbos sutrikimais. Tai padaryti jį paskatino noras padėti sūnui. Tačiau rašant projektą finansavimui gauti verslininkas susidūrė su kliūtimi.
„Subūrėme mokslininkų komandą, viską padarėme. Nors patirties turiu, vis dar yra naratyvas, kad be aukštojo išsilavinimo vadovauti negali“, – sprendimą pradėti studijuoti paaiškino tauragiškis.
Ne vieną verslo šaką išbandęs vyras sako, kad svarbiausia versle – aiškiai žinoti vertybes ir jų laikytis.
„Pagrindinės mano vertybės yra sąžiningumas, pagarba ir augimas. Svarbu turėti ir discipliną – be jos nieko nepadarysi. Galbūt to man anksčiau ir trūko“, – svarstė pašnekovas.