Šių žemių religija siekia karaliaus Saliamono laikus. Ryšys su Saliamonu prasideda čia, senajame Aksumo mieste.
Aksumas buvo pačios galingiausios karalystės, įsikūrusios tarp Romos Imperijos ir Persijos, sostinė. Griuvėsiuose vis dar išlikę nemažai keistų masyvių obeliskų.
Didžiausias iš jų iškaltas iš vientiso akmens ir laikomas vienu įstabiausių senovės pasaulio akmeninių paminklų. Manoma, jog jis sveria apie penkis šimtus tonų, ir iš pradžių jo aukštis buvo net trisdešimt trys metrai virš žemės.
Šie akmeniniai paminklai dar vadinami Aksumo stelomis. Manoma, jog jie yra maždaug dviejų tūkstančių metų senumo. Daugiau nei trys šimtai jų guli karališkųjų kapinių griuvėsiuose. Kokius žmones ir technologijas pasitelkus pavyko iškasti, iškalti, pervežti ir galiausiai iškelti tokio dydžio paminklus? Nežinomas net tikslus jų amžius.
Pavyzdys galėtų būti šis vientisas dvidešimt vieno metro aukščio akmuo, vaizduojantis pastatą su iškaltomis durimis ir langais.
Stelos viršuje iškilęs pagonių tekančios saulės atvaizdas, kuris greičiausiai simbolizuoja gyvenimą ir atgimimą.
Langai gali būti laikomi kryžių simboliais ir siejami su krikščionybe.
Šiuolaikinėse vietinių gyventojų vestuvėse jaunųjų išvaizda ir laikysena tarsi nukelia į Karaliaus Saliamono ir Šebos Karalienės laikus. Taip pabrėžiamas unikalus Etiopijos gyventojų požiūris į krikščionybę.
Manoma, jog prieš beveik tris tūkstančius metų Menelekas, Saliamono ir karalienės Šebos sūnus, čia, į Aksumą, atgabeno Sandoros skrynią.
Ji vis dar laikoma čia, šioje bažnyčioje, saugomoje nuolankaus vienuolio, kuris niekada nepalieka pastato ir meldžiasi ištisą parą. Lankytojams neleidžiama pamatyti skrynios. Kalbama, jog tie, kurie ją pamatys, virs pelenais.
Tuo tarpu Aksumo Stelas gali pamatyti visi norintys. Jos galėtų būti laikomos dar viena sąsaja tarp senojo ir naujojo pasaulių.
