Geriausias dalykas, kurį galima pasakyti apie Kosovą, – jis buvo ta teritorija, kurią po buvusios Jugoslavijos karų NATO atplėšė iš kraugeriškai nusiteikusios Serbijos (kuri tą žemės lopinėlį laiko savo šventąja žeme su didvyrių kaulais – matyt, kaip ir rusai, serbai moka laikyti savo istorine žeme bet kurią teritoriją, kur tik užlipa auliniais batais).
Kosovas yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kur gyventojų mažiau nei Lietuvoje. Sostinė Priština yra nedidelis ir nuobodus miestas, todėl tam tikras iššūkis keliautojui: ką veikti?
1. Serbijos ir karo palikimas
Tai daug metų buvo Serbijos teritorija ir nuėjusios anapilin Jugoslavijos palikimas – kiekviename žingsnyje. Pabandykite dairytis ir stebėti detales, tokias kaip sena pašto dėžutė arba viešbutis, pažymėtas penkiomis žvaigždutėmis, bet alsuojantis komunistiniais laikais. Serbija nelabai norėjo prisiminti, kad tai jos žemė, ir pinigais nesitaškė, kol iš jos Kosovo neatėmė. O tada ji staigiai pamilo tą kraštą, kuris jau buvo nebe jos. Tuomet meilę reikėjo įrodinėti artilerijos veiksmais.
2. Prezidento Ibrahimo Rugovos kultas
Prezidentas, nešiojęs kaklaskarę per visą Kosovo nepriklausomybės kovą, vis dar prisimenamas kaip Kosovo nepriklausomybės tėvas – toks lyg mūsų Vytautas Landsbergis, tačiau profesoriaus atvaizdų niekas ant namų Vilniuje nekelia.
3. Piratinės gėrybės
Norite prisiminti, kaip Lietuvoje buvo galima prekiauti viskuo be jokių autorių teisių apribojimų ir kitokių europietiškų nesąmonių, kol prakeikta Europos Sąjunga neprivertė mūsų elgtis pagal taisykles ir negvelbti svetimo turto? Atvažiuokite į Prištiną. Rasite visko – nuo suklastotų garsių firmų akinių ir šiek tiek panaudotų mobiliųjų telefonų (galima numanyti, kad daugelis jų išsiskyrė su buvusiais savininkais be pastarųjų sutikimo). Žiūrėkite, bet nepirkite: jūs esate iš civilizuoto krašto ir nusikaltimų neskatinate.
4. Musulmonų kraštas
Kosove daugumą sudaro musulmonai, tačiau buvusioje Jugoslavijoje jų tikėjimas nebuvo reklamuojamas, ir šiandien religines šventes bei papročius primena draugiški plakatai „Kaip elgtis, jei nori būti geras musulmonas“.
5. Senovinė statyba
Priština yra šalies sostinė, tačiau kartu visiškas kaimas, kur greta neseniai iškilusių modernių pastatų – tykios gatvelės su byrančiais molio namais ir tvoromis, už kurių tikiesi pamatyti ožkas ir šulinius su girgždančiomis svirtimis.