Per 37 dienas jis planuoja įveikti pėsčiomis 1300 kilometrų. Iki vakaro bus jau nužingsniuota maždaug 270 kilometrų. Mantas jau apsilankė šešiose pasienio užkardose – čia užfiksuota, kada keliautojas pasirodė, kiek kilometrų nuėjo.
„Viskas einasi normaliai, panašiai, kaip ir planavau. Pirmoji savaitė – pasitikrinimas, ar viskas vyks taip, kaip buvau numatęs. Viskas gerai, viskas – vis aiškiau ir paprasčiau. Praėjusios savaitės šalčiai manęs neišgąsdino. Miegojau palapinėje. Tinkamai pasiruošus tai visai įmanoma. Vidutiniškai per dieną nueinu 30 kilometrų. Vieną dieną įveikiau 50. Šiek tiek pristabdė lengvas peršalimas, bet gerklės jau beveik nebeskauda. Pailsėjau ir pirmyn“, – sako M.Žalkauskas.
Jis stengiasi eiti tiesiausiu keliu per miškus ir tankmes. Todėl būriai stirnų, kiškių ar lapių jam jau – kasdienybė. O keliolikos briedžių šeimyną sutiko tik kartą.
Iš anksto buvo numatyta, kad maždaug kartą per savaitę sutartose vietose jis susitiks su palaikymo komanda – ši pristatys maisto produktų, reikiamos įrangos. Maistą Mantas gaminasi pats.
„Vieną kartą jau buvome susitikę, bičiuliai atvežė kai kurių maisto produktų. Jiems atidaviau sniegbačius, su kuriais ėjau gana neilgai. Tiesa, tose vietose, kur sniego buvo bent pusmetris, jie pagelbėjo. Atidaviau ir rogutes, kuriomis vežiausi savo kuprines. Tempti rogutes paskui save nėra labai patogu, be to, jos neretai kliūva už medžių šakų, apvirsta. Geriausia, kai visi daiktai kuprinėje ant pečių. Stengiuosi atsisakyti visų nebūtinų daiktų. Jų svorį jau sumažinau daugiau kaip penkiais kilogramais“, – aiškina Mantas.
Jis prieš metus įsteigė organizaciją „Gamta yra daugiau“ ir šiuo savo žygiu nori priminti, kad gamta – tai ne tik šašlykai gražioje vietoje. Tai – kur kas daugiau. O kad tai suvoktum, reikia keliauti, o kelionėms netinkamo oro nebūna. Pats vilnietis, daug dirbantis su jaunimu, jau surengęs ne vieną trumpesnį žygį.
M.Žalkauskas tikisi pagerinti ėjimo aplink Lietuvą rekordą. Jo teigimu, ankstesniajam keliautojui prireikė 45 dienų. Žygis buvo surengtas prieš keliasdešimt metų.
Manto maršrutas driekiasi šalia Lietuvos sienų su kitomis valstybėmis. Jis stengiasi aplenkti miestus ir gyvenvietes.
Ypatingų kelionės atributų jis neturi. Šilti drabužiai, palapinė, miegmaišis, kompasas ir popieriniai žemėlapiai. JPS naudojasi tik norėdamas pasitikrinti, ar nenuklydo nuo trasos.
„Stengsiuosi viską užfiksuoti. Noriu įkvėpti žmones keliauti, kuo daugiau būti gamtoje. Planuoju rengti žygeivių ruošimo kursus. Seniau Vilniuje buvo tokia išlikimo ekstremaliomis sąlygomis mokykla, bet jos nebeliko, – sako keliautojas. – Daug kas žiemą važiuoja į kalnus, į užsienio šalis, bet galima mėgautis gamta ir pas mus Lietuvoje“.
Jis neabejoja, kad atsirastų nemažai žmonių, kurie keliaudami siektų išbandyti savo ištvermę, apvalyti mintis nuo kasdienių rūpesčių ir problemų, kurios įveikus kelią gali pasirodyti visai nevertos dėmesio.
Jis supranta, kad taip ilgai atitrūkti nuo darbų gali ne kiekvienas, todėl po didžiojo žygio planuoja parengti trumpesnių maršrutų aprašus.
Starto vieta pasirinkęs Klaipėdą vasario antroje pusėje M.Žalkauskas planuoja finišuoti pajūryje, atkeliavęs pro Būtingę, Šventąją, Palangą iki uostamiesčio.
