Tad ką gi čia verta pamatyti? Žinoma, garsiausia čia – Kristaus skulptūra. 38 metrų aukščio skulptūrą ant Corcovado kalvos 1931 metais sukūrė skulptorius Paulas Landowski. Penkerius metus statyta statula tapo ne tik krikščionybės, bet ir Rio de Žaneiro simboliu.
Pati skulptūra stovi ant kalvos ir yra 750 metrų nuo jūros lygio aukštyje.
Patekti prie jos galima keliais būdais. Patogiausias – funikulieriumi, kuris per 20 minučių pakyla į kalvą. Žinoma, galima vykti ir taksi.
Funikulieriumi reiktų aplankyti ir Pao de Acucar kalvą. Pakilus atsiveria nuostabi miesto panorama su Kristaus statula ir paplūdimiais priešaky.
Rio de žaneiras garsėja ir savo paplūdimiais Copacabana ir Ipanema.
Norintiems pažinti visas Rio de Žaneiro spalvas siūlomos ekskursijos į lūšnynus – favelas. Jų mieste – apie tūkstantis. Kartoniniuose nameliuose vietiniai gyvena itin prastomis sąlygomis – net be elektros ir kanalizacijos. Tiesa, čia labai nesaugu, didelis nusikalstamumas.
Bohemiškos dvasios žmonėms būtina aplankyti Santa Teresos rajoną. Vingiuotos, akmenimis grįstos gatvelės, menininkų studijos bei įspūdinga, nors kiek ir apleista architektūra nepalieka abejingų. Čia rasite Čilės menininko Jorge'o Selarono dekoruotus laiptus, kurie pastaruoju metu dažnai filmuojami populiariuose vaizdo klipuose ir jau tapo vienu iš Rio de Žaneiro simbolių. Tai 215 laiptelių iš plytelių, kurias menininkas surinko iš viso pasaulio.
Rio de Žaneiro mieste yra ir vienas seniausių Brazilijos nacionalinių parkų – Tijuca nacionalinis parkas. Jis laikomas didžiausiu urbanizuotoje teritorijoje esančiu pasaulio mišku – užima 33 kvadratinių kilometrų plotą ir yra išsidėstęs tarp šiaurinės ir pietinės miesto dalies.
Šis Brazilijos miestas garsėja ir sambos festivaliu. Tačiau jis vyksta pavasarį.
Faktai apie Rio de Žaneirą:
Europiečiai dabartinio miesto žemes pasiekė 1502 m. sausio 1 d. Portugalų ekspedicija, vadovaujama Gašparo de Lemošo Guanabaros įlanką klaidingai palaikė upės žiotimis ir vietovę pavadino Rio de Janeiro („sausio upė“). Tuo metu čia gyveno tupių, maškalių ir botokudų gentys. 1555 m. prancūzai įlankoje esančioje Vilganjono saloje įkūrė fortą ir siekė įsteigti koloniją (Antarktinę Prancūziją).
1565 m. kovo 1 d. portugalai įkūrė São Sebastião do Rio de Janeiro gyvenvietę.
XVII a. aplinkiniuose kalnuose radus aukso, Rio de Žaneiras tapo svarbiu jo eksporto uostu. Be to, čia intensyviai kūrėsi cukranendrių plantacijos.
1763 m. Brazilijos kolonijos sostinė perkelta iš Salvadoro į Rio de Žaneirą.
1822 m. Brazilijai paskelbus nepriklausomybę, Rio de Žaneiras išliko jos sostine.
Dėl sudėtingo miesto išplanavimo ir perdidelės socioekonominės santalkos šiame regione, 1960 m. šalies sostinė perkelta į Braziliją.
