Reikia svajoti
„Australijoje turiu giminių. Ir šis kraštas buvo mano svajonė. Jau prieš daugelį metų pasakiau sau, kad vieną dieną, kai išeisiu į pensiją, būtinai ten nuvyksiu. Pensijos laukti nereikėjo ir aš jau ten apsilankiau du kartus“, – šypsojosi pokalbį pradėdama J.Reinienė.
Į egzotišką kraštą choreografė pateko neatsitiktinai. „Australijoje turiu ne tik giminių, bet ten gyvena ir mano buvusi studentė iš tuometės Telšių aukštesniosios taikomosios dailės mokyklos Valda Soliman. Ji aktyvi Australijos lietuvių bendruomenės narė, šalyje gyvena 17 metų, yra viena iš Australijos lietuvių dienų organizatorių, vadovauja dviem šokių kolektyvams Melburne: „Gintaras“ (jaunimo) ir „Šokdava“ (suaugusiųjų). Sykį ji susisiekė su manimi ir sako: „Auklėtoja (taip ji mane vadindavo), padėkite suorganizuoti šventę“. Ilgai nesvarsčiusi sutikau“, – apie pirmąją išvyką pasakoti pradėjo J.Reinienė.
Kelionė į svetimus kraštus vienai pačiai jai buvo didžiulis iššūkis. „Kalbos nemoku, skrydis ilgas, oro uostai didžiuliai. Patikėkite, streso buvo nemažai, tačiau šiandien didžiuojuosi savimi ir dabar jau žinau, kad joks tolimas keliavimas man nebebaisus“, – šypsojosi moteris. Nuskridus, J.Reinienė tikino adaptaciją išgyvenusi lengvai, tačiau, grįžus į Lietuvą, kone po mėnesį trukusio karščio ir persimainiusio laiko, lengva prisitaikyti nebuvo.
Pirmą kartą – prieš metus
Pašnekovė sakė, kad pirmąjį kartą į komandiruotę Australijoje rengti Australijos lietuvių dienų Šokių dienos ji išvyko pernai vasarį. Ten išbuvo tris savaites. „Praėjusiais metais mano kelionę finansavo tuometis Lietuvos liaudies kultūros centras (dabar – Lietuvos nacionalinis kultūros centras), nes į juos kreipėsi Australijos lietuvių bendruomenė, prašydama deleguoti choreografą iš Lietuvos organizuoti Australijos lietuvių dienoms Melburne. Šiais metais kelionę tam pačiam renginiui finansavo Australijos lietuvių bendruomenė“, – kalbėjo choreografė.
Australijos lietuvių dienos vyko beveik savaitę. Kiekviena diena buvo skirta kuriai nors šakai: sportui, šokiui, chorų muzikai ir dainoms, jaunimui ir panašiai. Dalyvavo lietuvių bendruomenės nariai iš Sidnėjaus, Melburno, Džilongo, Adelaidės, Brisbeno ir kt. miestų. Šokių kolektyvo „Džiugas“ vadovė pasakojo, kad renginio uždarymas vyko Naujųjų metų išvakarėse, todėl ne tik pati kelionė, bet ir Naujųjų metų sutikimas jai paliko neišdildomą įspūdį. „Renginyje dalyvavo bene 250 žmonių iš visos Australijos. Beveik visi – lietuviai arba save kaip nors siejantys su Lietuva. Vakaras buvo nepamirštamas ir toks nuoširdus, toks šiltas ir bendruomeniškas. Iš jų daug ko mums reikėtų pasimokyti“, – atviravo J.Reinienė.
Šventės tema – lietuviškos vestuvės
Australijos lietuvių dienų Šokių dienos tema – vestuvės. Pašnekovė atskleidė, kad teko įdėti nemažai darbo, pastangų ir rūpesčio bei kantrybės, kol galiausiai buvo pasiektas bendras sutarimas tarp vadovių. „Ten nuvykusi dirbau ir su „Gintaru“, ir su „Šokdava“, ir su kitais kolektyvais, koncertuojančiais šventėje. Diskusijų buvo nemažai. Visi nori būti patys svarbiausi, o man tai visi jie lygūs, aš šokio kokybę ir išdėstymo planą vertinau. Šventės aikštės kompozicijas stačiau aš, o scenarijų parašė renginių režisierė Aušra Latonienė. Apie dvi valandas trukusiam koncertui su kolektyvų vadovais ir organizatoriais ruošėmės virtualiai, iš www.youtube.com rinkomės šokius, susirašinėjome laiškais“, – paklausta, kaip bendravo su kolegomis iš tolimo krašto, atsakė J.Reinienė.
Šokių dienoje pasirodė ne tik lietuvių kolektyvai iš viso žemyno, bet buvo pademonstruota ir tautinių rūbų kolekcija, pasirodė aktorės iš Lietuvos (Vitalija Mockevičiūtė bei Neringa Varnelytė), grojo instrumentinė folkloro grupė „Ratilai“ (vadovas Darius Mockevičius), dalyvavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir Tautodailės poskyrio vyr. specialistė Danutė Keturakienė. Ji ne tik atvyko kaip garbės viešnia, bet ir įsiliejo į renginio tematiką – vestuves: pademonstravo, kaip jaunajai nuimamas rūtų vainikėlis ir užrišamas nuometas.
„Neslėpsiu, kadangi kolektyvai yra mėgėjų ir jie norėjo parodyti tai, ką geriausiai moka, teko pasukti galvą, kaip sujungti šokius su tekstais ir paruošti visą scenarijų. Vis tik manau, kad pavyko puikiai ir pasiektas aukštas rezultatas“, – džiaugėsi „Džiugo“ vadovė ir pridūrė, kad ir pati keturis šokius šoko, ir dar tautinius rūbus demonstravo.
Uolūs bendruomenės nariai
J.Reinienė, džiaugdamasi Australijos lietuvių bendruomeniškumu, stebėjosi jų noru priklausyti visus vienijančiai bendruomenei nepaisant atstumų ir laiko stokos. „Kol atvyksta į repeticijas, šokėjai (o taip pat ir kitų kolektyvų nariai) užtrunka net po valandą ar dvi. Ir taip keletą kartų savaitėje. Stebiuosi ir Valdos uolumu: ji net du kartus per savaitę neatlygintinai skiria dėmesio lietuvių bendruomenei, du kartus per savaitę (sekmadieniais ir antradieniais) vyksta į repeticijas su šokių kolektyvais, eina į bažnyčią, dalyvauja bendruose sekmadieniniuose pietuose. Dabar tai yra tik jos pomėgis, pagal specialybę ji yra masažistė“, – apie savo buvusią studentę pasakojo choreografė.
Tiek „Gintaras“, tiek „Šokdava“, anot J.Reinienės, kokybiškas mėgėjų šokių kolektyvas. „Jeigu tik jiems pavyktų dažniau susitikti ir daugiau parepetuoti, neabejoju, kad pasiektų aukštumų“, – akcentavo telšiškė.
Melburne esantys lietuvių bendruomenės namai pritraukia visus mieste ir apylinkėse gyvenančius tautiečius. Čia jie susitinka, kartu pramogauja, mokosi, koncertuoja.
Vasara žiemą
Pasmalsavus apie pačią šalies kultūrą, ponia Janina atkreipė dėmesį, jog labiausiai ją žavėjo šilti santykiai, malonus bendravimas net su svetimais, šilti pokalbiai tarsi jie būtų seni pažįstami. J.Reinienė per tą laiką kol svečiavosi Australijoje, laisvu nuo darbo laiku aplankė turistų pamėgtas vietas (ir ne tik), ragavo kengurienos, krokodilienos, mėgavosi bei lepinosi 38 laipsnių karščiu. Juk ten dabar pats vidurvasaris... „Ta šalis mane žavi. Ypač pamėgau maistą, ten daug daržovių ir dažniausiai jos patiekiamos atskirai. Ne taip kaip mes lietuviai pamėgę viską maišyti. Įsimylėjau keptą moliūgą, baklažaną, ragavau ir skaniųjų balandėlių vynuogių lapuose. Ten net vaisiai kitokie: vyšnios, bananai, mangai, braškės. Tiesa, vis tik mūsų braškės skanesnės nei jų. O jų turgūs... nuo prekių gausos akys raibsta!“ – prisiminimais dalijosi Telšių kultūros centro šokių kolektyvo „Džiugas“ vadovė.
