Plungės dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1565 m. Senieji dvaro rūmai stovėjo priešais dabartinius centrinius rūmus. Dviejų aukštų pastato pirmasis aukštas buvo mūrinis, antrasis – medinis. Rūmų priekį puošė keturios ąžuolinės kolonos.
Žinoma, kad šiuose rūmuose, keliaudamas palei vakarinę imperijos sieną, yra lankęsis ir Rusijos caras Aleksandras I. 1807 m. Napoleonas ėmė ruoštis karui su Rusija, Aleksandras I apie tai žinojo. Todėl Rusijos caras nusprendė geriau susipažinti su vakarine imperijos siena, kurią pirmiausia galėjo pamėginti kirsti Napoleonas. Bekeliaudamas Aleksandras I su didele palyda atvyko į Plungę. Jis buvo iškilmingai sutiktas prie senųjų dvaro rūmų. Tradicinės duonos ir druskos carui buvo pasiūlyta medinėje dekoruotoje lėkštėje, kuri yra išlikusi ir saugoma Telšiuose.
Nors dvaro valdytojai nuo XVI a. nuolat keitėsi, tačiau ši valda iki pat XX a. pradžios figūravo kaip svarbi aristokratų, dvasininkų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija.
Dvaro aukso amžius prasidėjo, kai Plungę ir jos apylinkes 1873 m. įsigijo kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849–1902). Kunigaikštis nutarė statytis naujus rūmus, tad senuosius nugriovė. Iš likusių statybai tinkamų medžiagų buvo suręstas didelis namas prie pagrindinių parko vartų, dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvėje. Oginskių laikais čia veikė senelių prieglauda (vadinamasis ubagynas). Beje, tęsdamas muzikines Oginskių giminės tradicijas, kunigaikštis 1873–1902 m. dvare buvo įsteigęs orkestro mokyklą, kurioje mokėsi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
1879 m. Oginskiai pastatė didingus italų neorenesanso stiliaus rezidencinius rūmus, garsėjusius savo grožiu ir kultūrine veikla.
Puošnų rūmų ansamblį, organiškai įsikomponavusį į seną natūralaus miško vietoje suformuotą ir dviem tvenkinių grandinėmis paįvairintą mišraus stiliaus parką, suprojektavo vokiečių kilmės architektas Karlas Lorenzas. Architektūriniu ansamblio akcentu tapę rūmai su dviem oficinomis ir priešais rūmus stovintis neogotikos stiliaus žirgynas įkurti šiaurinėje aukščiausioje ir vaizdingiausioje parko dalyje. Vakarinėje oficinoje (ji kairėje pusėje) Oginskių laikais buvo svečių kambariai. Ten gyvenusios ir auklės vienuolės, kurios dirbo kunigaikščių išlaikomoje našlaičių prieglaudoje. 1883 m. atidaryta dviklasė lietuviška mokykla. Prie šio pastato, pievutėje buvusi didelė apšildoma oranžerija ir Oginskių šeimos koplytėlė.
Rytinė (stovinti dešinėje pusėje) oficina buvo skirta dvaro administracijai – čia dirbo buhalteris, kvapus skleidė virtuvė.
Centrinių rūmų vidus įrengtas 1882–1885 m. Jį dekoravo Kazimiero Sommerio stiuko (apdailos, skulptūros medžiaga iš gipso, kalkių, klijų ir smėlio ar marmuro miltelių) dirbtuvių meistrai iš Varšuvos. Interjerui išskirtinumo suteikė lipdytos detalės, tapybos pano, puošnios krosnys, kolekciniai baldai. Ypatingas rūmų išskirtinumas – stogą puošiančios antikinio stiliaus skulptūros.
Po M Oginskio mirties 1902 m. rūmų kompleksą toliau prižiūrėjo jo žmona. 1903 m. ji įkūrė M. Oginskienės daraktorių mokyklą, 1905 m. įsteigė mokyklą dvaro tarnautojų vaikams, globojo senelių prieglaudą, ligoninę, išlaikė vaikų darželį.
1994 m. rūmuose atidarytas ir iki šiol veikia Žemaičių dailės muziejus. Čia kaupiama ir eksponuojama po visą pasaulį pasklidusių žemaičių dailininkų kūryba, muziejinės vertybės, parodančios Žemaitijos regiono kultūrinę ir istorinę įvairovę, pristatomas Plungės dvaro ir Oginskių giminės istoriją atspindintis kultūros paveldas.
Su istorija alsuojančiu muziejumi kviečiame susipažinti šiame vaizdo įraše, o kitus lankytinus objektus ir nuorodas kaip atvykti rasite internetinėje svetainėje www.zemai.lt .
