Diena, kurios JAV grupės „Metallica“ gerbėjai laukė penkerius metus, išaušo vakar. Po 2003-iaisiais išleisto neįkvepiančio albumo „St.Anger“ pasitikėjimas populiariausia pasaulyje metalo grupe buvo kiek susvyravęs, tačiau nauju albumu „Metallica“ nariai pasiruošę įrodyti, kad šiame žaidime vis dar yra svarbiausi.
Ypatingo slaptumo iki šiol gaubtose dainose „Metallica“ sugrįžta prie to, ką darė prieš du dešimtmečius.
Lyg burtų lazdele mostelėjus dingo tuščia pompastika, ilgos niekur nevedančios soluotės ir bandymai chaose surasti melodijas. Vietoj to – tiesiog 10 kūrinių, perteikiančių „Metallica“ esmę, kuri telpa žodžiuose „greitis“, „energija“ ir „nesuvaidinta aistra“.
Vokalistas Jamesas Hetfieldas, vienu metu labai pamėgęs baubti žemu dramatišku balsu, vėl atrado sugebėjimą spiegti ir įskelti emocijų kibirkštis. Dainų konstrukcijose – nė vieno nereikalingo elemento, jos tiesiog subalansuotos koncertuose kratyti galvas. Grupei artimi žmonės kalba, kad tai – savo jėgomis patikėti muzikantus vėl privertusio prodiuserio Ricko Rubino nuopelnas.
Albumo viršūnė – dainos „Broken, Beat And Scarred“ ir „My Apocalypse“, primenančios geriausius „Metallica“ laikus, kai šie vyrai dar neskraidė privačiais lėktuvais, nelankė sporto klubų ir nebuvo beprotiškai turtingi. Jei jaunystė negrįžta, „Metallica“ šįsyk bent jau sukūrė puikią to iliuziją. Dabar šią grupę vėl galima dievinti be sąžinės graužimo.
4/5