Lietuviškos muzikos metų bepročiai – tokį titulą „Suicide DJs“ įtvirtino savo pagaliau išleistu pirmuoju albumu. Ką dar pasakyti apie grupę, kurios pirmojo „blyno“ pilną pavadinimą sudaro 150 žodžių, o tarp jų yra ir tokių nesąmonių kaip „verkia skiemuo, neteisingai kirčiuojamas“?
Kūryba – tokia kaip pavadinimas. Neįprasta, kartais kvaila, kartais gluminanti. Tačiau susiliejanti į stebėtinai patrauklią visumą.
Senų sintezatorių garsai, reveransai džiazui, elektroninei muzikai, net rokui – šio albumo padėti į konkretaus stiliaus lentyną tiesiog neįmanoma.
„Suicide DJs“ sugalvojusių jaunų aktorių Vido Bareikio ir Aino Storpirščio makaulėse verda tokios keistenybės, kad nenuostabu, jog vienas jų augina vaiką su nuo standartų bėgti mėgstančia Jurga Šeduikyte. Jos balsas šiame albume irgi girdimas.
„Time To Leave“ – nuostabi baladė su žudančia pučiamųjų soluote. „Stebuklingas šeškas“ – absurdo himnas, keliantis minčių, kad taip skambėtų grupės „Antis“ muzika, jei jos nariai būtų 20-mečiai ir susiburtų šiandien. Dainos „Final Shot“ remiksas su seksualia Jurgos prakalba – stilinga šokių muzika.
Perkantiems diską už dyką duodamas ir „Suicide DJs“ gretutinio projekto „Stipriai kitaip“ eksperimentų albumas. „Kitaip“ šiuo atveju nereiškia gerai, tačiau neprašytos dovanos nebūtina naudoti pagal paskirtį.
5/5