„Duoklė gražiausioms italų dainoms, kurias dievinu nuo vaikystės“, – taip šį savo 50-mečio proga įrašytą albumą pristato šią vasarą tūkstančiams lietuvių dainavęs A.Bocelli.
Repertuaras – daugmaž nuspėjamas. Nuo „Santa Lucia“ iki „Funiculi Funicula“ ar „Mamma“, albume skamba dainos, kurios yra nuzulintos šimtuose koncertų salių nuo Maskvos iki Niujorko, bet sugeba neprarasti to keisto itališko žavesio, telpančio į žodį „amore“.
Aptarinėti daugiau nei 65 milijonus diskų pardavusio tenoro vokalo galimybes – bergždžias reikalas. Susižavėjusiems jis – į žemę nusileidęs angelas, cinikams – dar vienas geras dainininkas, kuriam išpopuliarėti padėjo moterų širdis tirpdanti išvaizda ir skaudi apakimo istorija. Pirmieji niekada nesutars su antraisiais.
Kartu su Milano simfoniniu orkestru įrašytas „Incanto“ – gerai subalansuotas baladžių ir energingų dainų rinkinukas, kuriame A.Bocelli nepraleido progos pareklamuoti ir savo sužadėtinės Veronicos Berti. Ji kartu su Andrea traukia pačią pirmąją albumo dainą „Un Amore Cosi Grande“.
Ypatingų atradimų čia neras nei popmuzikos, nei klasikos gurmanai, tačiau tie, kurie tiesiog nori atsipalaiduoti, klausydamiesi gražaus balso, ar romantiškai vakarienei rasti gražų foną, albumu tikrai nenusivils.
4 /5