Britų lyrikos genijai „Keane“ trečiajame savo albume svaidosi staigmenomis. Pirmiausia, pirmąsyk grupės istorijoje įraše skamba gitaros. Antra, trijulė netikėtai metėsi prie elektroninių instrumentų skambesio, primenančio dviejų dešimtmečių senumo diskotekų hitus. Prie to nagus prikišo Stuartas Price'as – prodiuseris, prieš keletą metų tokiu pačiu receptu naudojęsis dirbdamas su Madonna.
Galima būtų tai vadinti išsidirbinėjimu, jei „Keane“ nebūtų išlaikę esminio savo kūrybos elemento – neįtikėtinai gražių melodijų, vienodai paveiktų ir rokerių „Queen“, ir protingos popmuzikos dievukų „Pet Shop Boys“. Užtat dainų tekstai – jau visai kita tema.
Gerai angliškai mokantys „Keane“ gerbėjai liks apstulbę – anksčiau visose dainose nelaimingos meilės įskaudintą širdį visiems rodęs vokalistas Tomas Chaplinas šįkart jau dainuoja ir apie karus bei pasaulio negeroves. Keisčiausia, kad, nepaisant prilipusio „skystablauzdžio“ įvaizdžio, jis tai daro visai įtikinamai.
Kūrinių, kurie tikrai suksis radijo stočių „topuose“, šiame albume – kone daugiau nei reikia. „The Lovers Are Losing“, klausytojams jau pažįstama modernaus skambesio „Spiralling“, apsikabinti poreles per koncertus tikrai priversianti „Love Is The End“ – „Keane“ konkurentams ir vėl pateikė popmuzikos meistriškumo pamoką. Kiek daug jie gali pasiekti, jei toliau ieškos naujovių, net nedrąsu pagalvoti.
4/5
Įrašas gautas iš „Muzikos bombos“.