Daugelis yra girdėję apie JAV grupę „Red Hot Chili Peppers“ (RHCP). Tačiau tikriausiai nedaug kas yra klausę muzikinių Johno Frusciante – ilgamečio, tiesa, su pertrūkiu, grupės gitaristo darbų.
Pasaulinio garso muzikantu jis tapo devintojo dešimtmečio pabaigoje, prisijungęs prie dar jaunos RHCP grupės, su kuria sėkmingai išleido žymųjį albumą „Blood Sugar Sex Magik“.
1992–1998 m. talentingo gitaristo karjeroje buvo tamsūs. Roko žvaigždės sindromas, lydimas išsekimo, heroino vartojimas jį ne kartą vertė susipažinti su reanimacijos ir reabilitacijos palatomis.
Pasak paties J.Frusciante, 1997 m. išleistas albumas „Smile From The Streets You Hold“ buvo sukurtas vien dėl to, kad patenkintų jo potraukį heroinui. Apgailėtina. Vis dėlto tai drąsus pareiškimas.
Pagarbą kelia tai, kad muzikantas sugebėjo ne tik iš naujo įsilieti į grupės kolektyvą ir prisidėti prie albumo „Californication“ išleidimo, bet ir grįžti prie individualios savo kūrybos. Žinoma, galime būti teisūs sakydami, kad vėlesni darbai tebuvo pigaus narkomanėlio praeities fantazijų rezultatas.
Tačiau juk visi daro klaidų, tik ne visi išdrįsta jas pripažinti. Ne visi suklupę geba atsitiesti. Šis genialus muzikantas ne tik pripažino praeities klaidas, bet savo darbais įrodė, kad jis yra žmogus – klystantis, netobulas.
Albumas „The Empyrean“, kaip ir visa J.Frusciante kūryba, ypač nuo 1998 m., visų pirma skirta sau pačiam. Tačiau tai kartu yra kūryba, kuria gitaristas nuolankiai pasidalina ir su savo klausytojais.
Nuostabiausia yra tai, kad subjektyvi muzikanto patirtis nėra kažkas neapsakomo ar labai modernaus, kaip kad kosminis albumo viršelio apipavidalinimas. Matomas žmogus su savo begaliniu liūdesiu ir laimės akimirkomis. Pats muzikantas sako: „Empyrean“ žmogus – užsisklendęs kūrėjas, savyje išgyvenantis nuopuolius ir pakilimus“.
Taigi albumo branduolys, grubiai tariant, yra dialogas su pačiu savimi. Muzika ir žodžiai, pasak autoriaus, kuria ir pasakoja tą pačią istoriją. Perklausydamas albumą iš naujo galiu tik patvirtinti J.Frusciante žodžius ir pabrėžti, kad albumas yra vientisas ir darnus.
Kitą vertus, vėl ir vėl klausantis iš naujo, „The Empyrean“ ima atrodyti vis sudėtingesnis, gilesnis ir mąslesnis. Albumas tikrai nepatenkins žmogaus, norinčio pasiklausyti, pavadinkime, lengvos muzikos, tačiau jis puikiai numalšins alkį kartais tiesiog pabūti su savimi ir pamąstyti.
Visos albumo dainos parašytos paties J.Frusciante, išskyrus „Song To The Siren“ (aut. Timas Buckley). Prie albumo kūrimo taip pat prisidėjo „Sonus Quartet“, „Johnny Marr and The New Dimension Singers“ ir Flea (RHCP bosistas).
4/5