Britų grupės „Sade“ kūryba skeptikų dažnai nuvertinama kaip muzika restoranams – saldi, rami, lengva, netrukdanti kramtyti kepsnį. Tačiau kam jau kam, o šios grupės dainininkei Sade Adu į tai nusispjauti – parduota dešimtys milijonų įrašų, grupės honoraras įkandamas tik turtingiausiems koncertų rengėjams, o įkvėpimo galima sau leisti ieškoti kad ir dešimt metų (būtent po tokios pertraukos įrašytas diskas „Soldier Of Love“).
Bent sykį girdėję „Sade“ žino, ko tikėtis – aksominio Nigerijoje gimusios Sade balso, subtilaus, gyvo instrumentų skambesio ir baladžių, kurios galėtų užmigdyti net įnoringiausią kūdikį. Gal tai ir yra šios grupės žavesio paslaptis – jos dainos yra visiškai nepavaldžios laikui. Pavyzdžiui, kūriniai „Skin“ ar „Morning Bird“ galėjo būti įrašyti kad ir 1984-aisiais, kai „Sade“ žvaigždė dar tik kilo, didelio skirtumo tų laikų ir šių dienų skambesyje nėra.
Net ir dainininkės balsas bei maniera nė trupučio nepasikeitė – sulaukusi 51erių ji dainuoja taip pat kaip 26erių. Tad staigmenų ieškoti neverta – rasite nebent lengvą užuominą į kantri stiliaus muziką dainoje „Be That Easy“. Visa kita – svaiginantys, švelnaus liūdesio kupini muzikiniai paveikslai, kokių „Sade“ gerbėjams niekada nebus per daug. Tarsi židinys ir šilta antklodė už lango siaučiant pūgai – dar vienas „Sade“ šedevras, rodantis, kad „liūdna“ ar „ramu“ nebūtinai reiškia „nuobodu“.
5/5