Visame pasaulyje populiari islandų grupė „Sigur Ros“, per keletą metų susikrovusi padorias santaupas, išleista neribotų atostogų. Tačiau jos vokalistas Jonsi nenuobodžiauja – pernai su savo mylimuoju Alexu Somersu įrašęs keistą diską „Riceboy Sleeps“, dabar siūlo savo pirmąjį solinį albumą.
Turint tokį išskirtinį balsą kaip Jonsi, sunku pabėgti nuo jau susikurto įvaizdžio. „Sigur Ros“ gerbėjams jis vis tiek išliks toks tarsi helio prisikvėpavęs keistuolis, stovintis vandenyno pakrantėje ir neįtikėtinai aukštu balsu spiegiantis pasakų personažų sukurtas melodijas, kurių priedainio reikia laukti 14 minučių.
Sudėtinga „Sigur Ros“ muzika taip dažnai vadinama nežemiška, kad net norėjosi sulaukti dienos, kai Jonsi sukurs ką nors paprastesnio. Tai jau padaryta – disko „Go“ dainos, palyginti su „Sigur Ros“, yra beveik popsas (tik, žinoma, ne toks, koks kuriamas Lietuvoje).
Vien tai, kad Jonsi čia daugiausia dainuoja angliškai, o ne išgalvota kalba, šioks toks netikėtumas. Negana to, elektroninių efektų prikimštos dainos „Go Do“, „Animal Arithmetic“ dėl tempo ir nuotaikos beveik tiktų diskotekoms, o „Sigur Ros“ kūryboje tai sunkoka įsivaizduoti.
Tipiškas grupės skambesys, žinoma, išlenda, ir ne vieną sykį. Styginiais instrumentais pagardinta didinga baladė „Kolniur“ ar euforiškas dainos „Grow Till Tall“ finalas – ėjimai, kurie šio atlikėjo gerbėjams yra nuspėjami. Tačiau net ir šios dainos yra trumpesnės ir lengviau įsimenamos už „Sigur Ros“ opusus.
9/10