„Empti”
1999-aisiais Lietuvos scenoje daugiausia buvo kalbama apie visus įmanomus apdovanojimus laimėjusią grupę „Empti”. Šiandien – apie grupę „Yva”.
Kažkas lietuvių mąstyme pasikeitė, ir apie tai psichologai, jei tik netingės, kada nors parašys knygą. O kol kas lentynose – seniai lauktas „Empti” geriausių dainų rinkinys. Paminklas laikui, kai lietuviška popmuzika dar nebuvo nuklydusi į banalybes? Nebūtinai. Labiausiai šokiruoja tai, kad prieš dešimtmetį ir daugiau įrašytos dainos („Gera mylėtis”, „Saloje”, „Estrada”, „Pabandyk”, „Jūra” ir kitos) skamba taip, lyg būtų įrašytos šiandien – melodijos, tekstai, sumanūs žaidimai su ritmais, elektronine muzika, gyvais instrumentais, disko stiliumi ir džiazo prieskoniais visai neatrodo nukloti dulkėmis.
Pusmetį vienos dainos instrumentuotę tobulinti netingintis Paulius Kilbauskas ir tiek švelnų, tiek agresyvų balsą „išlaužti” sugebanti vokalistė Giedrė Kilčiauskienė, būdami geriausios formos, sugebėdavo ir tebesugeba kurti šedevrus. Pavyzdžių šiame albume – sočiai. Kad ir „Muzika” – vargu ar kas iš lietuvių parašys geriau trapumo ir šilumos atmosferą perteikiančią dainą. Daugumos šių dainų jau kurį laiką nebuvo galima rasti parduotuvėse, tad ilgesio kamuojami melomanai šį diską griebs nedvejodami.
Dar smagiau – greta senųjų „Empti” albumų „Estrada” ir „Cunami” dainų įdėti trys nauji kūriniai rodo, kad „Empti” mus dar ne sykį nustebins – „4 milimetrai” yra bene gražiausias pastarųjų keleto metų lyrinis kūrinys, panašia linkme suka daina „Tu man”, o gėrimų pardavėjai, atsisakę jų reklamai sukurto ritmingo kūrinio „Don’t Miss The Party”, turėtų graužtis nagus.
Įvertinimas – 10 iš 10.