Tiesa, nepasakysi kad 19-metis Joe neturi talento. Balsas – duok Dieve, kiekvienam tokį, sugebėjimas dainuoti aukštas natas – nepriekaištingas.
Labai patinka britų moksleivėms, kurios, atskleidus lytinę jo orientaciją, permerkė pagalves ašaromis.
Erzina, kad prodiuserio Simono Cowello („X Factor” kardinolo) fantazija, kai reikia rūpintis atrastomis žvaigždėmis, apsiriboja dviem skambučiais seniems sėbrams: „Parašykite jam maždaug tokių dainų, kokias 1995-aisiais dainavo „Take That” ar ką nors panašaus.” Kitaip tariant, su greitai įsimenamais priedainiais, saldžiais, nieko neįžeidžiančiais, šablonų žodynėlį primenančiais tekstais. Truputį euforiško popso, truputį lyrikos, šiek tiek verksmingumo (bet ne per daug), ir bus gerai. Tas „bus gerai” šiuo atveju – vos 35 minutės muzikos, kuri neįkvepia nieko.
Įvertinimas – 4 iš 10.