„InCulto”
Sukiršinę lietuvius savo žygiu į „Euroviziją” (ir po poros metų kai kas jiems prikaišios tas sidabrines kelnaites), „InCulto” atrodo „užsivedę” labiau nei bet kada. Neįprasti koncertai, smagūs vaizdo dienoraščiai internete, o dabar ir trečias grupės albumas – aktyvumo priepuolis, į miltus sutrynęs dar prieš metus rimtai svarstytą galimybę skirstytis.
Pirmas dalykas, kurį išaiškina „Closer Than You Think”, – grupė pagaliau išgrynino savo sumanymus. Elektroninės muzikos prieskoniai išmesti lauk (arba palikti šalutiniam grupės projektui TWNKL). Didžioji dalis dainų skamba taip, lyg grupė gyvai drebintų jūsų virtuvės sienas. Atsisakyta pernelyg sunkiai publikos virškinamos ironijos (ankstesniame albume „Marijos žemės superhitai” su Stasiu Povilaičiu ir Andriumi Rimiškiu kurta lietuviško popso parodija taip ir liko nesuprasta daugumos klausytojų). Visos dainos – angliškai (išskyrus kaip papildomą gardėsį įdėtą lietuvišką kūrinio „Sabroso” variantą).
Kone pusė albumo dainų (pasiutpolkės „Sabroso”, „Keep On Dancing”, „Eastern European Funk”, dainininko Jurgio Didžiulio žmonai paskirta „Something”) „InCulto” koncertų lankytojams žinomos jau seniai.
Kitos piešia keistą paveikslą. Kiekviename žingsnyje griaudėjantys pučiamieji instrumentai, energingas ritmas atitinka „InCulto” keliaujančio cirko įvaizdį. Tačiau pačios dainos – su melancholijos šešėliu, o Jurgis dainuoja taip, lyg ką tik pametęs milijoną laimėjusį „Teleloto” bilietą ir niekaip neapsisprendžiantis – juoktis ar verkti.
Žodžiu, lyg vakarėlis, kuriame visi nemažai išgėrė ir, tebebumbsint triukšmingai muzikai, pamažu nuo šokių pereina prie pokalbių apie nusivylimus. Skamba, beje, puikiai – ypač „Close To Midnight” ir „Be The One”, kuriuos paklausius norisi niūniuoti visą dieną.
„Eastern European Funk” remiksas, neva skirtas diskotekoms, ir kūrinys apie nieką „Keep On Dancing” – albumo nesusipratimai, bet likusi jo dalis rodo, kad „InCulto” – tikrai kur kas daugiau nei blizgančių apatinių modeliai.
Įvertinimas – 8 iš 10.