Atsispyręs pagundai į jį prikišti dėmesį traukiančių pigių triukų (TV šou „Muzikos akademija” dainuotų perdirbinių ar George’o Michaelo dainų, kurias koncertuose plėšia su simfoniniu orkestru), Sasha sukurpė gal ir ne stebuklingą, bet solidų popmuzikos darbą. Viena vertus, jo dainavimo technika – kaip pelėsinis sūris: vieni gali ryti jį kilogramais, kitus supykina ir nuo kvapo.
Jei vokalo raitymai „aš galiu balsą išlankstyti šitaip, šitaip, va ir va kaip” jums nepatinka, neprisiversite išklausyti nė dviejų dainų.
Tačiau kiti gali nerti į šį albumą drąsiai. Laukia truputis soulo ir ritmenbliuzo stiliaus žaidimų („Ten kur”, „Laimingas”), šiek tiek disko ritmų („Love 2 Love”), kaip du vandens lašai į vieną „Sel” dainą panaši „I Want You Back”, kelios jausmingos baladės ir optimizmo himnas, sukurtas vėžiu sergančiai merginai („Mes galim tai padaryt kartu” su Donatu Montvydu, Linu Adomaičiu ir kitais bičiuliais).
Yra ir kadaise skardžiabalsį Dimą išgarsinusi „Mamai” – net du variantai, šiuolaikinis ir 1995-aisiais visos Lietuvos mamas virkdęs originalas.
Paslysta gal tik porą sykių. „Naktinių personų” baladę „Kai jausmai užvaldo širdį”, kurios klausydamos 75 kartą paauglės kadaise verkdavo į pagalvę, Dima atlieka be entuziazmo. Pernai į „Euroviziją” išstumti mėginta daina „Say Yes To Life” pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.
Bet visuma palieka gero popmuzikos albumo įspūdį. Ne daugiau ir ne mažiau.
Įvertinimas – 8 iš 10.