Kelly Rowland
Buvusi JAV grupės „Destiny’s Child” dainininkė Kelly Rowland prieš keletą metų tik liūdnai žiūrėjo, kaip buvusi jos bendražygė Beyonce kopia į vieną aukštumą po kitos. Sėkmės formulės solinėje veikloje rasti niekaip negalėjusi Kelly tuo tarpu kūrė neįkvepiančią ritmenbliuzo muziką, skambančią lyg tolimas „Destiny’s Child” aidas.
Tada jos kelyje pasipainiojo prancūzų didžėjus ir prodiuseris Davidas Guetta – į jo šou Vilniuje prieš keletą metų buvo atvykusi ir Kelly (tam, kad pažiopčiotų pagal jų kartu įrašytą dainą „When Love Takes Over” ir pašoktų greta pulto). Davidas atvėrė Kelly akis – kodėl jai nepabandžius dainuoti europietiškos šokių muzikos.
Jo prodiusuota Kelly daina „Commander” sugrąžino publikos susidomėjimą šia dainininke, tačiau K.Rowland vis dar nedrąsu visa galva nerti į klubinės muzikos bangas. Balsas, beje, įspūdingas – su reperiu Lilu Wayne’u įrašytoje dainoje „Motivation” ar seksualumu pulsuojančiame kūrinyje „I’m Dat Girl” Kelly raito tokias natas, kad nejučiomis susimąstai – ar tai, kad jos prieš tai buvusioje darbovietėje pagrindiniu smuiku grojo Beyonce, nebuvo šiokia tokia klaida.
Tik pernelyg didelė šio albumo dalis – vis dar nesibaigiantys mėginimai kartotis galvojant „O gal tai vis dėlto publikai dar neatsibodo?” Kai Kelly neria į tebūnie ir nelabai protingus, bet euforiją keliančius diskotekų ritmus („Down For Whatever”), atrodo, kad ji gimusi tokiai muzikai.
Beje, kalbama, kad šįmet pasirodys dar viena šio albumo versija, skirta Europai ir Azijai. Joje tokių dainų bus daugiau. Matyt, Kelly nusprendė kol kas negąsdinti amerikiečių, bijodama atstumti tuos gerbėjus, kuriuos ten dar turi. Nors turbūt logiškiau būtų kraustytis į Ibisą, keisti įvaizdį ir pabandyti tapti klubinės muzikos dievaite – sprendžiant iš pirmų bandymų, Kelly tai sekasi puikiai.
Įvertinimas – 7 iš 10.